Parodos atidarymas birželio 9 d. 18 val. Sylwia Kuźnik ir Elisa Rodríguez – jaunos menininkės, šiemet baigiančios tapybos magistro studijas. „Paliekant pėdsakus“ – savarankiški dviejų menininkių diplominiai darbai, kuriuos menininkės ginsis JMVMC, ir kurie liks centre kaip parodos.

Sylwia Kuźnik dirba šiuolaikinės tapybos srityje, nagrinėdama „buvimo“ ir „nebuvimo“, „egzistavimo“ ir „neegzistavimo“ temą. Vienas iš Kuźnik įkvėpimo šaltinių yra miegamieji rajonai, turintys daug bendra visose postkomunistinio bloko šalyse. Kuźnik: Vienodi, daugiaaukščiai pastatai formuoja gyvenamąją infrastruktūrą, papildytą komerciniais objektais. Mažyčiai butai, vargiai atitinkantys kokias nors normas, yra labiau panašūs į narvus, nei į vietą, kurioje žmonės gali normaliai dirbti ir veikti. Didžiulė žmonių santalka mažoje erdvėje gimdo beveidiškumą ir gilina nebuvimo jausmą. Kaip miestas apriboja mūsų buvimą? Ar individualumo atsisakymas ir karštligiškas gyvenimo būdas prisideda prie to, kad prarandame savąjį „aš“ ir užsidarome visuomenės struktūrose? Ar būtent nesėkmių baimė ir užsisklendimo savyje jausmas verčia mus taikytis prie narvo, o ne su juo grumtis? Kokiu mastu miestas sugeria mūsų buvimą?

Elisa Rodríguez bando savo menines taktikas derinti su aktyvizmo arba mini-vandalizmo viešoje erdvėje praktikomis. Kaip atrodo miestas be savo kalbos, kurio gatvėse įsispaudęs tik vienintelio balso – netikros laimės ir dirbtinio grožio – pėdsakas, po kuriuo aiškiai slypi materialiniai interesai? Kodėl be leidimo panaudojus viešąsias erdves meniniais tikslais, bus vandalizmas, o propaganda ir vizualinė tarša (kitaip tariant „bombardavimas“ reklama), jau nebe? Būtent ši mintis paskatino projekto „Stendai kaip laisvo mąstymo erdvė“ (angl. “Billboards as Free Thinking Space“) autorę pasinaudoti savo pagrįsta teise tapti vaizdinės sistemos dalyve – tiesiogiai įsiveržus į reklamos erdvę, pakeisti įvairiausiais formatais (gatvių stenduose, žurnaluose, nemokamuose atvirukuose, padėkliukuose,  vitrinose, skelbimuose, skrajutėse ir t. t.) siunčiamas reklamines žinutes į apgalvotos praktikos erdves. „ATSARGUMAS“ (angl. „CAUTION“). Tai – rinkinys idėjų, kurios gimė iš Vilniaus dailės akademijos dėstytojų vertinimų mano adresu, mano pačios vertinimų, kuriuos norėdavau pateikti jiems tada, kai jausdavausi esanti kafkiškoje padėtyje, mano požiūrio į reklamą ir manipuliaciją. O viską jungia žodžiai, pasakojantys apie mano asmeninę patirtį, įgytą gyvenant šioje šalyje, ir apie dabartines politines aplinkybes.