2014 07 31 – 09 05. Sauliaus Leonavičiaus paroda: TO KAS BUVO PASIŪLYTA, ATLIKTI NEGALIMA. TAIP PAT NEGALIMA KALBĖTI APIE TAI, KAS BUVO PASIŪLYTA. TAIP PAT NEGALIMA KALBĖTI APIE TAI, JOG NEGALIMA KALBĖTI APIE VISA TAI.

Sauliaus Leonavičiaus paroda Jono Meko vizualiųjų menų centre, liepos 31 – rugsėjo 5 d.

Parodai atrinkau tuos paskutinių metų darbus, kuriuos galima pavadinti intervencijomis ir/ar apropriacijomis. Kitas kriterijus atrankai – kūriniai susiję su Lietuvių menininkų darbais arba su vietiniais kultūros kontekstais. Taip pat išnaudoju galimybę kreiptis į konkrečią instituciją bei su ja susijusias istorijas. Motyvacija manipuliuoti kitų menininkų kūriniais yra jų status quo ir esamų reikšmių pusiausvyros ardymas. Kiekvienas darbas yra nusižengimas kokiai nors taisyklei, stebint kaip tai gali būti asimiliuota ir neutralizuota galerijos erdvėje. Jei gali būti įvardintas koks nors šių veiksmų tikslas, tai tikriausiai būtų noras gadinti ir painioti kalbos, kūrinio ir konteksto ryšius. Priežastis tokiems veiksmams yra neigimas, jog meninė veikla yra kažkuo metafiziška ar nepriklausoma nuo institucinių šablonų. Kartu stebint, kaip pačios struktūros gali tapti savikritiškos ir savireflektyvios. Suprantama, kad prieštaros kūrimas yra tik dar vienas kelias per šį kalbos lauką stebint ir stebintis jo (ne)ribotumu.

Saulius Leonavičius

Saulius Leonavičius priklauso „dematerializuotos“ socio-estetikos stovyklai, kurios atstovus domina socio-politiniai (instituciniai) erdvės ir laiko santykiai. Leonavičius dažnu savo kūriniu kelia „meno kūrinio“ statuso ir meno kūrinio funkcionavimo meno sistemoje klausimus.

Jo kūriniai kontekstualūs tiesiogine žodžio prasme, nes dažnai dekonstruoja tam tikrą kontekstą, iš pažiūros nekaltoje socio-estetinėje erdvėje atverdami (iki tol latentiškai tūnojusius) socio-politinius lygmenis. Dažnai tokioms „dekonstrukcijoms“ pasitelkiamos mini-intervencijos, mikro-akcijos ar sunkiau estetiškai struktūruojamos kasdienės praktikos. Leonavičius kuria situacijas, kurios neišvengiamai išryškina (paslėptus) tam tikros diskursinės ir/ar institucinės sistemos esminius normatyvinius veikimo mechanizmus. Kitaip sakant, jis kasasi po „meno“ pamatais.

Jono Meko vizualiųjų menų centre Saulius Leonavičius pristato savo kūrinių mini-retrospektyvą, naujo kūrinio kaip komentaro jiems ir JMVMC (institucinei) erdvei, fone.

20140731_182509 - Kopija20140804_180003 20140731_183336 - Kopija20140731_183203 - Kopija20140731_183133 - Kopija20140731_183344 - Kopija 20140731_183146 - Kopija    20140731_183357

Kęstutis Šapoka

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *