2011 03 21. Premjera: Jonas Mekas ir jo „Bemiegių naktų istorijos“

„Bemiegių naktų istorijas“ įkvėpė knyga „Tūkstantis ir viena naktis“. Tačiau skirtingai nei arabiškos pasakos, mano istorijos – iš tikro gyvenimo, nors blaškosi kažkur už rutiniškos realybės ribų. Filme pasakojamos 25 skirtingos istorijos. Jų veikėjai – mano geri draugai, tačiau ir aš pats esu neatskiriama jų dalis. Arabų pasakų sekėjas ar sekėja – taip pat buvo jų dalis.“ (Jonas Mekas)

Jonas Mekas kviečia žiūrovą pasivaikščioti po naktinį Niujorką, po apartamentus, studijas, užkulisius, galerijas, barus ir klubus. Susitiksime senus bičiulius, tokius kaip Kenas ir Flo Jacobs, Yoko Ono, Patti Smith, Carolee Schneemann Marina Abramovic, Hans Ulrich Obrist, Pip Chodorov, jų draugus, brolius ir seseris, sūnus ir dukras, ir mes taip pat atrasime daug naujų pažinčių.

„Aš negaliu miegoti“ – tokiais žodžiais prasideda filmas „Bemiegių naktų istorijos“. Kas nebuvo atsidūręs tokioje situacijoje, kai guli atmerktomis akimis lovoje nesėkmingai bandydamas užmigti, kol galiausiai pasiduodi, atsikeli, apsirengi ir išeini. Pusiau miegantis, tu atsiduri po dienos darbų išvargintų, girtų,atsipalaidavusių, šokančių, susimąsčiusių, gedinčių, svajingų žmonių apsupty.

„Istorijos“ prasideda lietuvių filosofo, poeto, Naujojo amerikietiškojo kino krikštatėviu tituluojamo Jono Meko bute, dėžių apsuptyje, bet greitai iškeliauja po pasaulį bei pas tuos, kurie įsileidžia jo lakiąją vaizduotę į savo gyvenimų praeitį.  „Dėkui Alahui!” skelbia ranka užrašyti titrai, kurie žaismingai nepagarbiai įterpti tarp kadrų, kurie yra nerežisuoti Meko apsilankymų pas savo įvairius pažįstamus, kurių tarpe yra ir gerai žinomų asmenų:  bevaikščiodamas po Manhataną, Mekas sutinka Harmony Korine prieš ir po jo sūnaus Lefty gimimo; Paryžiuje trumpai pasirodo Louis Garrel;  „Naujųjų Radikalų“ vedėjas Pip Chodorov  amerikietišku liaudies instrumentu akompanuoja Mekui; ir, artėjant filmo pabaigai, Bjork maloniai pasiūlo Meką pavežti į orouostą.

„Bemiegių naktų istorijose“ Jonas Mekas panardina mus į laiko vakuumą. Mes tampame 25 istorijų, Meko istorijų,liudininkais. Ilgainiui tampa vis labiau neaišku, ar mes iš tiesųatsikėlėme iš lovos ir išėjome į naktį, ar tai, ką mes matome ekrane,yra mūsų pasąmonėje išlikusių prisiminimų iš praėjusios dienos šešėliai, o gal nuotrupos jau anksčiau matytų Jono Meko filmų. Mekas virtuoziškai pradangina distanciją tarp laiko, erdvės ir sąmonės. Tu pats pasijauti besąs istorijų dalyvis, kur Mekas tėra tarpininkas, tiltas (arba laiko skylė), kuri panaikina laiko ir kultūros prarają tarp tavęs ir Bjork, Yoko Ono ar Marinos Abramovič. Nelieka nepasiekiamumo, viskas atrodo sava ir pažinu: Mekas rodo ne žvaigždę, ne mitais apipintą, o paprastą ir kasdienišką žmogų.

Pristatytas tarptautiniame Berlyno festivalyje „Berlinale“,  filmas susilaukė palankaus meno kritikų ir žiūrovų įvertinimo.

Jono Meko filmą „Bemiegių naktų istorijos“ galite išvysti festivalio „Kino pavasaris“ metu:

2011 03 25 –  Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ –  21:30 val.

2011 03 30 –  Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ –   21:15 val.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *