JMVMC 2017 05 04 ‒ 05 20

43H – tai mano vieta lėktuve. Iš vienos pusės tai labai konkreti koordinatė, nurodanti mano
padėtį salone. Tačiau lėktuvui pakilus į aukščiausią skrydžio trajektorijos tašką, erdvės suvokimo
pojūtis kinta. Už lango tvyranti beribė erdvė neturi jokio konkretaus atspirties taško, leidžiančio
sąmonei susikurti savo koordinačių sistemą. Tokiomis aplinkybėmis atstumas tampa abstrakčia
sąvoka. 43H koordinatė netenka savo X, Y, Z ašių.
Parodoje jungiu keletą anksčiau rodytų ir vieną naują darbą. Visus šiuos kūrinius vienija
kūno ir erdvės santykį nagrinėjantis naratyvas. Mechanikoje terminas trajektorija reiškia realaus
objekto kelią erdvėje. Kai kūno poslinkiai per vienodus laiko tarpus yra vienodi – toks judėjimas
vadinamas tolygiu tiesiaeigiu. Tokio judėjimo trajektorija yra tiesė. Realiomis sąlygomis kūnas yra
veikiamas įvairių jėgų, todėl judėjimas tiesia trajektorija įmanomas tik teoriškai.
Danas Aleksa

Danas Aleksa – skulptorius, objektų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, nors visi šie sandai
jo kūryboje dažnai persipynę. Persipynę tiek formaliai, tiek idėjiškai. Dažnas Aleksos skulptūrinis
objektas socialus arba yra „užbaigiamas“ socialinėje plotmėje, o tai implikuoja ir specifinį
performatyvumą. Kita vertus, ne vienas Dano Aleksos „performansas“ yra tarsi „socialinis
objektas“ ‒ situacija, kurioje keliami menininko socialinio statuso, tapatumo, institucinio konteksto
klausimai. Taigi, galima sakyti, jog menininkas dažnai tyrinėja tą „atstumą“, kuris yra ar kuris
susiformuoja tarp jo, kaip sociokultūrinio kūno/subjekto ir meno (veiksmo), kaip sociokultūrinio
objekto. Arba priešingai. Tai, kuo (ne)užpildomas tas atstumas ir yra (ne)jungiamoji Aleksos
performatyvių meninių praktikų turinys, idėja.
JMVMC centre rengiamame projekte Danas Aleksa taip pat iš dalies maskuoja po
formalizmu, nors iš tiesų, gilinasi į menininko socialines (kūno) trajektorijas, padėtis ir statusą,
formuodamas miniretrospektyvą su naujų kūrinių inkliuzais.