Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato menininkus Gintarą Znamierovskį ir Donatą Srogį bei jų „(anti)meninę veiklą“ parodoje „Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras ZnamierovskiDonatas Srogis 1988-1995 m. konceptualizmas“. Paroda duris atvers š.m. birželio 16 d. 18 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g. 14, Vilnius.
XX a. 9-10 deš. sandūroje tiek oficialios, tiek ir „avangardinės“ Vilniaus meno scenos užribyje tiesiogine (daugiausiai Vilniaus Lazdynų mikrorajone, jo prieigose) ir perkeltine prasmėmis plėtoję savo (anti)meninę veiklą Gintaras Znamierovskis, Donatas Srogis (ir, iš dalies, Algis Ramanauskas) kūrė tai, ką drąsiai galime vadinti konceptualizmu.
Tiesa, pasak menininkų, jie tiesiog kvailiojo, (susi)kūrė sau įdomią veiklos terpę, tačiau po tuo „kvailiojimu“ slypėjo kur kas rimtesni dalykai, į kuriuos dabar, žvelgiant apibendrintai iš beveik dvidešimties metų perspektyvos, sutilpo tiek XX a. pirmos pusės italų futuristų, dirbusių ties fotografijos ir performansui artimų išraiškos formų sąlyčiu t.y., plėtojusių performatyvios fotografijos sampratą (pavyzdžiui, Fortunato Depero), eksperimentai, Fluxus dvasiai artimos anarchistinės inspiracijos, tiek ir savitos 7-10 deš. Vidurio ir ypač Rytų Europai, europinei Sovietų Sąjungos daliai (kai kuriems Maskvos, Charkovo menininkams) būdingos konceptualizmo taktikos, persmelktos „sarkastiško“ arba „absurdiško“ performanso, neretai irgi susijusio su performatyvia arba „apdorota“ fotografija, sampratos.
Jono Meko vizualiųjų menų centre pristatoma ne tiek „teminė“ kuratoriaus paroda, kiek Gintaro Znamierovski ir Donato Srogio (iš dalies ir Algio Ramanausko) septynerių metų (1988-1995) konceptualizmo retrospektyva. Kadangi šių menininkų, iš esmės, dirbusių kolektyviai (ZnamierovskisRamanauskas ir ZnamierovskisSrogis), minėto periodo veikla beveik nebuvo įtraukta į oficialesnius naujosios dailės virsmo procesus ir artikuliuota (naujosios) dailės istorijoje, iš dalies dėl pačių menininkų nuostatų, iš dalies dėl tokiai konceptualizmo versijai priešiško tuometinio Vilniaus meninio konteksto, nuspręsta eksponuoti beveik visą kolekciją ir archyvinę medžiagą, jų necenzūruojant ir nesistengiant žūtbūt sulipdyti vientisos parodos. Atsisakyta tik dalies labiau atsitiktinės archyvinės medžiagos.
Formaliai ekspoziciją sudaro išlikę tų laikų ZnamierovskioSrogio rasti arba originalūs, sukurti objektai ir koliažai. Kai kurie rastipagaminti objektai, koliažai ir konkrečioms vietoms kurtos mini-instaliacijos, taip pat performansai yra išlikę tik foto dokumentacijose. Ši ekspozicijos dalis atspausta iš foto-negatyvų.
Išvardinti futurizmo, Fluxus ar Rytų Europos konceptualizmo kontekstai gali praversti ne tik norint atsekti daugiau ar mažiau artimas Znamierovskio ir Srogio veiklai pasaulėžiūras, bet dar ir tam, kad galėtume suprasti kuo šių menininkų „Lazdynų periodo konceptualizmas“ yra unikalus ir vilnietiškas.
Daugiau informacijos:
Parodos kuratorius Kęstutis Šapoka
