Garbinga vieta parodoje skiriama futurizmo poetui ir rašytojui Kaziui Binkiui, kurio literatūrinė kūryba ir pedagoginė veikla supažindino Lietuvą su avangardo filosofija ir estetika. Jo knygos, eilėraščiai ir rankraščiai liudija šios charizmatinės asmenybės įnašą į Lietuvos meną ir kultūrą.
„Amerikos avangardinio kino krikštatėvis“ Jonas Mekas savo kūrybą vėl pristatys novatoriškomis instaliacijomis, kuriose statiškas ir judantis vaizdas susilies į įspūdingą daugialypį reginį. Niujorko šiuolaikinio meno centre „P.S.1“ neseniai rodyta jo „Keturiasdešimties trumpametražių filmų kolekcija“ bus demonstruojama monitoriuose ir projekcijose kartu su 40 kadrų iš šio jaudinančio dokumentacijos ciklo. Jame pamatysime tokias Meko sutiktas garsias asmenybes kaip Johną Lennoną, Yoko Ono, Salvadorą Dali, Jurgį Mačiūną, Richardą Serra, Nam June Paiką, Andy Warholą ir Alleną Ginsbergą. Lietuviškoje parodos versijoje taip pat bus rodomas filmas, sukurtas jo ilgamečio draugo ir kolegos atminimui, „Zefiro Torno: scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (Zefiro Torno: Scenes From the Life of George Maciunas, 1992), kurį papildys 40 filmo kadrų, Jono Meko parengtų specialiai šiai parodai.
Pagrindiniai darbai buvo atrinkti iš neseniai Centro įsigytos Fluxus kolekcijos. Mačiūno readymade‘as „Rūkyti draudžiama“ (No Smoking, 1963/1973), drauge su George‘u Brechtu sukurti „Lediniai kauliukai“ (Iced Dice, 1964) ir Yoko Ono „Pasidaryk pats“ (Do It Yourself, 1966) demonstruoja Fluxus judėjimo sąmojingumą bei sugebėjimą konstruoti meną iš kasdienių daiktų ir veiksmų. 80 Woosterio gatvės dokumentų atskleidžia Mačiūno viziją, kaip SoHo rajono industrinius pastatus paversti legendiniu menininkų kooperatyvu „Fluxhouse“, pelniusiu jam „SoHo tėvo“ titulą. Larry Milleris savo videofilme „Šiek tiek Fluxus“ (Some Fluxus, 1991) sujungė esminių grupės performansų dokumentacijas su ištraukomis iš paskutiniojo Mačiūno interviu, kuriame Mačiūnas išreiškia savo viso gyvenimo susidomėjimą lentelėmis, klasifikacija ir humoru. Shigeko Kuboto „Fluxus SoHo Turas“ (Fluxus SoHo Tour, 1994) piešia intymų Mačiūno portretą, nufilmuotą jam ir kitiems Fluxus nariams vaikštinėjant SoHo gatvėmis. Larso Movino „Nepritapėliai: 30 Fluxus metų“ (The Misfits: 30 Years of Fluxus, 1993) kuria viso tarptautinio Fluxus judėjimo videoportretą.
Jonas Mekas specialiai parodai parengė filmų kolekciją, į kurią įtraukė svarbiausių modernaus meno vizionierių darbus, atspindinčius avangardo estetiką ir pasaulėžiūrą. Tarp jų – Luiso Buñuelio revoliucingas siurrealistinis filmas „Andalūzijos šuo“ (Un Chien Andalou, 1929), sukurtas kartu su Salvadoru Dali, Marcelio Duchamp‘o dadaistinis filmas „Anemiškas kinas“ (Anemic Cinema, 1926), Hanso Richterio Dada šedevras „Vaiduokliai prieš pusryčius“ (Ghosts Before Breakfast, 1927), Fernando Léger novatoriškas kino testamentas „Mechaninis baletas“ (Ballet Mécanique, 1924) ir Peterio Kubelkos eksperimentinis abstraktus filmas „Arnulfas Raineris“ (1960).
Šis svarbus renginys susijęs su artėjančiu istoriniu momentu, kai Lietuvai bus suteiktas garbingas 2009 metų Europos kultūros sostinės vardas. Lietuvos kultūros atgijimą jau dabar liudija tarptautinis jos kaip vienos pagrindinių pasaulinių meno ir kultūros rėmėjų pripažinimas.
