Trys kūriniai nagrinėja sudėtingą fotoaparato ryšį su atminties ir troškimo vaizdavimu bei jo nevienareikšmišką poziciją tarp privačios ir viešosios sričių. „Ekshumaciją“ (2010) sudaro nespalvotų fotografinių amuletų, puošiančių senų kapinių antkapius, reprodukcijos. Šis darbas kalba apie santykį tarp fotografijos ir mirties, įtampą tarp akimirkos nužudymo ir išsaugojimo amžinybei, ir gyvos atminties pakeitimą fotografiniais prisiminimais. Vaikų ir kalinių fotografavimas turi ilgą istoriją. Abiem atvejais sunku pasakyti, kiek fotoaparatas ir jį valdantis fotografas manipuliuoja savo palyginti bejėgiu objektu. Žiūrovas suvokia, kad berniukas nuotraukose ir vaizdo projekcijoje, kurios sudaro darbą „Instrukcija“ (2010), veikia kaip menininkės partneris, ir jo atliekami pratimai yra savidrausmės (ir išvykusios motinos ilgėjimosi) forma. Tuo tarpu buvusiam kaliniui kūrinyje „Kalinys“ (2010) vizualinė kontrolė ir savojo „aš“ praradimas yra tokie įprasti dalykai, kad jis be paliovos vaiposi prieš objektyvą. Jo apgaulinga asmenybės projekcija, primenanti daugybės kitų kalinių nuotraukas, patvirtina jo praradimo pojūtį ir jį dubliuoja: jis nenori būti savimi ir tiki, kad fotoaparatas yradeus ex machina (lot. dievas iš mašinos).
Audronė Vaupšienė buvo viena iš menininkų, aktyviai vysčiusių šiuolaikines tendencijas Lietuvos mene po Nepriklausomybės atkūrimo paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Ji dalyvavo keliose parodose ir tam laikotarpiui būdinguose „negaleriniuose“ projektuose, tačiau vėliau, kaip ir daugelis jos kolegų, pasuko komercinio atvaizdų kūrimo kryptimi (tai yra praktiškai neišvengiama šalyje, kur dar neegzistuoja meno rinka arba išvystytos privataus ir valstybinio menininkų rėmimo sistemos). „Trys istorijos“ simbolizuoja jos grįžimą į patį kritinės šiuolaikinio meno praktikos teritorijos centrą.
Paroda „Trys istorijos“ – kartu su katalogu, kurį sudaro eksponuojamų darbų reprodukcijos, pačios menininkės tekstas apie jos kūrinius, bei parodos kuratoriaus Simono Reeso ir Lietuvos fotografiją aktyviai tyrinėjančios meno istorikės ir kritikės Agnės Narušytės esė. A. Narušytė taip pat pristatys šią parodą Lietuvos fotografijos meno praktikos kontekste jos atidarymo metu. Balandžio mėnesį JMVMC lankysis garsus britų fotomenininkas ir kritikas Davidas Campany’is, kuris skaitys paskaitą apie fotografijos ir judančio vaizdo santykį. Pastarąjį jis nagrinėja savo plačiai žinomose knygose „Fotografija ir kinas“ (angl. Photography and Cinema, Reaktion Press, 2008) bei „Kinematografiškumas“ (The Cinematic, Whitechapel/MIT Press, 2007).
Daugiau informacijos apie menininkę www.audravau.lt
Paroda veiks iki gegužės 14 d., jos metu bus pristatytas spalvotas Audronės Vaupšienės darbų katalogas, rengiamos šios diskusijos su meno ekspertais: