1961–aisiais AG galerijoje Niujorke Jurgis Mačiūnas surengė pirmąjį renginį, kurį oficialiai pavadino FLUXUS – lotynišku žodžiu, reiškiančiu tekėjimą. Šiemet visas pasaulis mini šio avangardinio judėjimo, po kurio vėliava Jurgis Mačiūnas subūrė visame pasaulyje žinomus menininkus: Yoko Ono, Nam June Paik, AY-O, George Brecht, Ben Vautier, Joseph Beuys ir kitus, šešiasdešimtmetį.

O skirtumas tarp FLUXUS prieš šešiasdešimt metų ir dabar yra nedidelis. Ir tada, ir šiandien šis judėjimas turi panašius uždavinius: provokuoti žiūrovą, nesitaikstyti su politikos ir kultūros rutina, jis kviečia būti spontaniškais, juoktis ir nusišypsoti bei linksmiau pasižiūrėti į pačius rimčiausius dalykus. Be to, ir tada, ir šiandien aplink mus yra daug slegiančios rimties. Būkime atviri – nelaimių apsuptas žmogus buvo visais laikais, niekad gyventi jam nebuvo paprasta ir lengva, tačiau viskas priklauso nuo požiūrio. Kaip sakė prof. V. Landsbergis, FLUXUS ir J. Mačiūnas buvo savotiškas vaistas prieš gyvenimo pilkumą, rutiną ir stagnaciją, bandymas į viską žvelgti paprasčiau ir linksmiau. 

Jono Meko vizualiųjų menų centras, minėdamas Fluxus judėjimo 60-metį, bei Jurgio Mačiūno 90-metį, pristato aplikaciją skirtą Apple ir Android telefonams –  Fluxus LAB’as, kurio tikslas – žaismingai, kaip tai darė fluxus judėjimo pradininkai, pažiūrėti į rimtus dalykus, priversti žmones pažaisti ir  nusišypsoti. Greta pristatomi Fluxus artefaktai tik paliudys – FLUXUS IR YRA TIKROJI VAKCINA NUO RUTINOS. 

JMVMC stende taip pat bus rodomas Jono Meko filmas apie Jurgį „Zefiro Torna ,arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“, 1992