Jono Meko vizualiųjų menų centre – paroda apie moterų indėlį į Fluxus

Lapkričio 9 d. 17 val. Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma paroda „Fluxus  moterys: pasroviui ir prieš“. Menininkės ir kultūros tyrėjos Laimos Kreivytės kuruojamoje ekspozicijoje – į Fluxus judėjimą įsitraukusių moterų drąsūs eksperimentai.

Kaip teigia parodos kuratorė Laima Kreivytė, menininkės nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į Jurgio Mačiūno Niujorke suburtą Fluxus – meno maištininkų bendruomenę, išsivysčiusią į šiandien vieną pasaulyje žinomiausių XX amžiaus kūrybinių judėjimų. Jos dalyvavo savarankiškai ir kolektyviai, vienos ar su partneriais.

„Fluxus garsėjo kaip vienas iš demokratiškiausių meno judėjimų, kuriame dalyvavo įvairių rasių, tautybių ir lyčių kūrėjai ir kūrėjos. Tačiau XX a. dailės istorijoje daugiausia randame vyrų menininkų vardus. Paroda norime parodyti moterų menininkių indėlį į šį judėjimą. Jos pačios kūrė naujas meno ir komunikacijos formas, kartu kritiškai reflektuodamos moters padėtį tuometinėje visuomenėje, ir darė stiprią įtaką kitiems kūrėjams“, – pasakoja L. Kreivytė.

Parodoje „Fluxus  moterys: pasroviui ir prieš“ eksponuojami Yoko Ono, Alison Knowles, Shigeko Kubota, Alice Hutchins, Carla Liss, Kate Millett, Charlotte Moorman, Nye Ffarrabas (anksčiau Bici Forbes Hendricks), Simone Forti, Billie Hutching (Maciunas) ir kitų kūrėjų objektai, fotografijos, performansų dokumentacija, parodų kvietimai, knygos bei filmai. 

Ekspozicijoje akcentuojami drąsūs menininkių eksperimentai su savo kūnu, kalba, erdve ir muzika. Kai kurios menininkės telkė ir kitus kūrėjus. Pavyzdžiui, Mieko Shiomi į pasaulinį „Erdvės poemų“ performansų projektą įtraukė Vytautą Landsbergį.

Kitos ėjo prieš srovę. Tarp tokių – Kate Millett, antrosios feminizmo bangos pradininkė, išgarsėjusi knyga „Lyčių politika“, arba Charlotte Moorman, kurios savarankiška meno praktika net supykdė Jurgį Mačiūną ir jis menininkę „išmetė“ iš judėjimo. Ši paroda – tai daugiabalsis Fluxus moterų pokalbis, kuriame svarbiausios veikėjos yra jos pačios.

Ši paroda sudaryta iš Jono Meko vizualiųjų menų centrui priklausančios ir Jono Meko per daugiau nei 40 metų surinktos Fluxus kolekcijos. Anot centro vadovo Gintaro Sodeikos, skaičiuojama, kad ši kolekcija yra viena didžiausių pasaulyje ir savo reikšme galėtų lygintis su „MoMa“ turima kolekcija.

„Vilniaus miestas, įsigijęs J. Meko surinktą Fluxus kolekciją, tapo didžiuoju Fluxus procesų išsaugojimo centru pasaulyje. Tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Ši paroda prisideda prie vieno pagrindinių centro veiklos krypčių – pristatyti bei reflektuoti Fluxus judėjimą, išryškinant vis naujas jo plotmes. O tai leidžia giliau ir įvairiau pažvelgti ne tik į patį reiškinį, bet taip pat į J. Mačiūno ar J. Meko asmenybes, kūrybos pasaulius. Kartu tai leidžia suprasti praeito amžiaus kultūros ir meno procesus, kurie vis dar stipriai daro įtaką šiandienos menininkams“, – sako G. Sodeika.

Paroda „Fluxus  moterys: pasroviui ir prieš“ Jono Meko vizualiųjų menų centre (Malūnų g. 8, Vilnius) bus eksponuojama iki šių metų gruodžio 7 dienos.