2016 06 14 – 06 21, Jono Meko vizualiųjų menų centras (Malūnų g. 8, Užupis, Vilnius)
„Mėginu prisiminti. Kada kūryboje pradėjau reflektuoti vaikystę? Į vaiko pasaulį pradėjau žvelgti jau senokai, tačiau savo vaikiškojo būvio prieš kelerius metus dar nebuvau palietusi. O viskas prasidėjo nuo vaikystėje miške rastos Geležinio Medkirčio kepurės. Tas radinys – tai viso labo senas, surūdijęs piltuvėlis, kurį mano sąmonė priėmė kaip Medkirčio pamestą kepurę. Ir kas gi čia tokio vaikystėje ką nors prasimanyti? Tačiau tiksliai nepamenu, ar tada − vaikystėje, ar dabar galvoje prasimaniau.“
Parodoje Vaikų pasaulis užsidaro. (Todėl, kad baigiasi raide „l“) pristatoma Monikos Ivaškaitės magistro baigiamojo darbo dalis – tapybos ekspozicija. Kūriniuose reflektuojama vaikystė: pačios autorės, Tomo, berniuko „Musmirės”, kitų vaikų. Veikiausiai – tai dedikacija šiam praėjusiam laikui, į kurį užaugus nebegrįžtama. O prisimenant – viskas kas buvo, atrodo kitaip.