Antanas Zabielavičius
Pievų miltai
Vienas paslaptingiausių lietuvių šiuolaikinių menininkų Antanas Zabielavičius pristato savo kūrybos ( ⸧ 1996 ⸧ 2019 m.) darbų rinktinę. Menininkas intensyviausiai kūrė apytikriai 1995‒2004 m. Plėtodamas vadinamojo konceptualizmo tradicijas buvo tapęs vienu savo kartos lyderių. 2004 metais A. Zabielavičius pasitraukė iš viešo parodinio gyvenimo, tačiau kūrybos neatsisakė. Tikrovė, gyvenimiškos situacijos dažnai padiktuodavo ir išgrynindavo vieną ar kitą idėją, kuri įgaudavo kalbinį-virtualų arba labiau apčiuopiamą materialų pavidalus. Todėl menininko kūrybinę veiklą galima būtų vadinti procesu, nes, viena vertus, kūrybiniai objektai atsiranda iš aplinkos ir situacijų, metaforiškai (pra)tęsia vienas kitą, tarsi komentuodami ir paties menininko gyvenimą. Kita vertus, kiekvienas (ne)užfiksuotas ir/ar (ne)įkūnytas veiksmas, mintis, žodis, objektas gali būti suvokiami ir kaip užbaigti, savarankiški dariniai.
Antano Zabielavičiaus rinktinę sudaro aktyviausiojo ankstyvojo periodo darbai, kuriuos iš dalies galima netgi vadinti kultiniais. Kartu menininkas eksponuoja proceso darinius, atsiradusius jau pasitraukus iš viešo parodinio gyvenimo, taigi, pateikia savotišką iki šiol nežinomos (ar žinomos siauram ratui artimųjų) kūrybos genezę.
Šis projektas, kuriame jungiami archyvinės parodos ir autorinio projekto elementai ‒ gera proga prisiminti ir/arba pažinti iš naujo originalų menininką, prisiminti antrosios nepriklausomybės savitą konceptualizmo atšaką. Joje derinamas intelektualumas su emocionalumu, be to, ši (at)šaka, pasirodo, nesulūžo, nedingo, o ilgokai plėtojosi savarankiškai, vietinio institucinio šiuolaikinio meno procesų šešėlyje. Todėl šią (at)šaką, šį menininko sugrįžimą į viešą parodų erdvę, šiandien galime traktuoti ir kaip mūsų šiuolaikinio meno oficialių „strategijų“ netikėtą komentarą.
Parodos atidarymas: Rugsėjo 26 d. 18 val. JMVMC, Malūnų g. 8
Rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.