{"id":5000,"date":"2021-06-03T17:24:29","date_gmt":"2021-06-03T14:24:29","guid":{"rendered":"https:\/\/mekas.lt\/?p=5000"},"modified":"2021-06-04T11:39:26","modified_gmt":"2021-06-04T08:39:26","slug":"jaunieji-menininkai-kamile-jadeviciute-laiko-nuosedos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/2021\/06\/jaunieji-menininkai-kamile-jadeviciute-laiko-nuosedos\/","title":{"rendered":"Jaunieji menininkai: Kamil\u0117 Jadevi\u010di\u016bt\u0117 &#8220;Laiko nuos\u0117dos&#8221;"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"font-weight: 400;\"><img decoding=\"async\" loading=\"lazy\" class=\"alignnone size-medium wp-image-5012\" src=\"https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?resize=240%2C300&#038;ssl=1\" alt=\"\" width=\"240\" height=\"300\" srcset=\"https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?resize=240%2C300&amp;ssl=1 240w, https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?resize=819%2C1024&amp;ssl=1 819w, https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?resize=768%2C960&amp;ssl=1 768w, https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?resize=1228%2C1536&amp;ssl=1 1228w, https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?w=1417&amp;ssl=1 1417w\" sizes=\"(max-width: 240px) 100vw, 240px\" data-recalc-dims=\"1\" \/><\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Prie\u0161 150 mln. met\u0173, juros&nbsp; periode, Zolnhofenas, miestelis Vokietijoje, gars\u0117jantis smulkiagr\u016bde klintimi, buvo archipelagas. Nuo atviros j\u016bros rifo atskirtos lag\u016bnos periodi\u0161kai tapdavo smulkiagr\u016bd\u017eio karbonatinio dumblo nus\u0117dimo vieta. Did\u017eiausi\u0105 \u0161io dumblo dal\u012f sudar\u0117 kokolitoforai <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">\u2013<\/span><span style=\"font-weight: 400;\"> smulku\u010diai dumbliai, formuojantys kiautelius. Lag\u016bnose tropinis klimatas i\u0161garindavo dal\u012f vandens ir jis tapdavo hipers\u016brus. Tokia aplinka buvo mirtina bentinei (dugno) faunai ir \u012f j\u0105 patek\u0119 organizmai greitai \u017e\u016bdavo ir nugrimzdavo \u012f lag\u016bnos dugn\u0105. D\u0117l nus\u0117dusio smulkiagr\u016bd\u017eio dumblo, nedrumzd\u017eiamo v\u0117jo ir bang\u0173,&nbsp; \u010dia i\u0161sisaugojo ypatingu detalumu pasi\u017eymin\u010dios fosilijos, o d\u0117l savo smulkiagr\u016bdi\u0161kumo \u0161i klintis ypa\u010d tiko litografijos technikai (detaliems pie\u0161iniams). I\u0161radus litografijos technik\u0105 padidejo litografini\u0173 klin\u010di\u0173 poreikis ir buvo atidengti nauji klin\u010di\u0173 sluoksniai, atideng\u0119 naujus fosilij\u0173 klodus. (Ry\u0161ys tarp litografijos ir geologijos \u012fpaminklintas vienos garsiausi\u0173 fosilij\u0173 pasaulyje pavadinime <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">\u2013<\/span> <i><span style=\"font-weight: 400;\">Archaeopteryx lithographica<\/span><\/i><span style=\"font-weight: 400;\">.)<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Susid\u016brimas su sul\u016b\u017eusiais litografiniais akmenimis spaustuv\u0117je, paskatino dom\u0117tis geologine klin\u010di\u0173 kilme bei gamtos atspaudais <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">\u2013<\/span><span style=\"font-weight: 400;\"> fosilijomis. V\u0117liau sek\u0117 kelion\u0117 \u012f istorin\u012f klin\u010di\u0173 karjer\u0105 Zolnhofene i\u0161 kurio autor\u0117 parsive\u017e\u0117 tiesiai nuo \u017eem\u0117s surinktus klin\u010di\u0173 fragmentus, nuo kuri\u0173 buvo spausdinama litografij\u0173 serij\u0105 <\/span><i><span style=\"font-weight: 400;\">Laiko nuos\u0117dos.<\/span><\/i><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">D\u017ei\u016bdamas litografinis tu\u0161as suformuoja ra\u0161t\u0105, kuriame vanduo palieka savo d\u017ei\u016bvimo p\u0117dsak\u0105, lyg laiko diagram\u0105. Pakartotinis to pa\u010dio akmens spaudimas, \u0161lifavimas, pie\u0161imas, spaudimas ir v\u0117l \u0161lifavimas atsluoksniuoja patiriam\u0105 laik\u0105. Prisilietimas prie nuos\u0117din\u0117s uolienos kelia mintis apie ilgas geologinio laiko skales, o tai skatina persvarstyti savo viet\u0105 joje.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">\u017dvilgsnis \u012f klin\u010di\u0173 kilm\u0119 atv\u0117r\u0117 pastabum\u0105 geologiniams procesams vykstantiems m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117je, mieste. La\u0161as po la\u0161o vandens tirpinamas betonas d\u016bla ir susidaro technogeniniai stalagmitai bei stalaktitai. Gamtos procesai perdirba \u017emogaus k\u016brinius suformuodami hibridinius, tarp gamtos ir kult\u016bros atsidurian\u010dius objektus.&nbsp;<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400;\">Kamil\u0117 Jadevi\u010di\u016bt\u0117 (1992 g.) studijavo magistro ir bakalauro studijas Vilniaus dail\u0117s akademijos grafikos katedroje. <\/span><i><span style=\"font-weight: 400;\">Laiko nuos\u0117dos <\/span><\/i><span style=\"font-weight: 400;\">yra antroji personalin\u0117 meninink\u0117s paroda bei magistrinis darbas <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">\u2013 <\/span><span style=\"font-weight: 400;\">darbo vadov\u0117 doc. Marija Marcelionyt\u0117-Paliuk\u0117.<\/span><\/p>\n<p>Bir\u017eelio 8 &#8211; 25 dienomis JMVMC, Mal\u016bn\u0173 g. 8, Vilnius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie\u0161 150 mln. met\u0173, juros&nbsp; periode, Zolnhofenas, miestelis Vokietijoje, gars\u0117jantis smulkiagr\u016bde klintimi, buvo archipelagas. Nuo atviros j\u016bros rifo atskirtos lag\u016bnos periodi\u0161kai tapdavo smulkiagr\u016bd\u017eio karbonatinio dumblo nus\u0117dimo vieta. Did\u017eiausi\u0105 \u0161io dumblo dal\u012f sudar\u0117 kokolitoforai \u2013 smulku\u010diai dumbliai, formuojantys kiautelius. Lag\u016bnose tropinis klimatas i\u0161garindavo dal\u012f vandens ir jis tapdavo hipers\u016brus. Tokia aplinka buvo mirtina bentinei (dugno) faunai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5012,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0,"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.10.6","language":"lt","enabled_languages":["en","lt"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/mekas.lt\/www\/wp-content\/uploads\/2021\/06\/mazas2_instragramui_Laiko_nuosedos-01.jpg?fit=1417%2C1772&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5000"}],"collection":[{"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5000"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5000\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5004,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5000\/revisions\/5004"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5012"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mekas.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}