2016 05 26 – 11 30. J. Mačiūnas ir jo „Rusijos atlasai“ pristatomi Venecijos architektūros bienalėje

Savaitgalį prasidėjo 15-oji Venecijos architektūros bienalė. Venecijos architektūros bienalė yra vienas ryškiausių pasaulio architektūros renginių. Tai puiki proga pasitikrinti architektūros pulsą ir vienoje vietoje išvysti net 55 šalių architektūrinius eksperimentus. Jau 15-tą kartą vyksiančioje architektūros bienalėje šiemet pirmą kartą prisistato ir Lietuva, kuri dalyvauja bendrame Baltijos paviljone su Estija ir Latvija.

Lietuvą Baltijos paviljone atstovaujantis VšĮ Architektūros fondas,  be kitų architektūros darbų pristato ir  Jurgio Mačiūno „Rusijos atlasus“ iš Jono Meko vizualiųjų menų centro valdomos Fluxus kolekcijos.

 

Jurgis Mačiūnas kūrė didįjį savo gyvenimo darbą – tris tuzinus istorinių diagramų – nuo 1953 iki 1973 metų. Jis dvidešimt metų užsiiminėjo istorinių ir politinių, kultūros istorijos, ekonominių ir meninių priežastingumų grafiniu iliustravimu, iš pradžių kaip įvairių interesų turintis studentas, vėliau trumpai kaip architektas ir ilgą laiką kaip Fluxus pradininkas, o galiausiai kaip Niujorko miesto plėtros projektus vykdančio Fluxhousing Cooperative narys.

„Rusijos istorijos atlasą“ Mačiūnas braižė permatomo popieriaus albume, skirtame architektūrinių planų kopijavimui. Tam, kad būtų galima lengvai išimti brėžinį nesuardant albumo, lapai prie surišimo perforuoti, tačiau Mačiūnui to neprireikė. Jis tiesiog pasuko albumą šonu ir ištobulintu šriftu, kopijuodamas sienų kontūrus, nubraižė tris tuzinus žemėlapių. Juose sužymėjo svarbiausias datas ir faktus, o papildymus užrašė pieštuku, palikdamas jų apdorojimą vėlesniam laikui.

Lapuose pristatomi visi svarbiausi Rusijos istorijos įvykiai ir pokyčiai. Chronologiškai pirmas, albumo gale esantis žemėlapis vaizduoja 700 m. pr. Kr. klajoklius ir stepių gyventojus, tolesni skirti krikštui, mongolų-totorių įsiveržimui, Mongolų imperijai. Chronologija pasibaigia viršutiniame lape nubraižytu XIX a. Rusijos imperijos žemėlapiu. Permatomas popierius leidžia įžvelgti įvairių laiko sluoksnių tarpusavio sąveiką ir sukelia glaudžiai susipynusios istorinės visumos įspūdį. Dalinis duomenų sutapimas iliustruoja istoriografines praeities gelmes. Taip turėtų būti suprasta „Rusijos istorijos atlaso“ koncepcija, nors šiandien tai atskirų lapų aplankas, praradęs pradinę – braižybos albumo – formą. Suiręs „Atlasas“ parankus kitaip: dabar žemėlapius galima lyginti.

„Atlasas“ perteikia gyvą Rusijos istorijos vaizdą, nors Mačiūnas iš esmės dirbo tik su dviem šablonais, nukopijuotais iš kartografijos veikalo – smulkaus mastelio apžvalginiu ir vidutinio mastelio detalesniu žemėlapiais. Apžvalginiai žemėlapiai iliustruoja makrotendencijas ir svarbiausius Rytų pusrutulio įvykius. Teritorija tarp Vidurio Europos ir Aliaskos, tarp Arkties ir Indijos bei Ramiojo vandenynų parodyta ilgesnių, šimto ar dviejų šimtų metų, laikotarpių kontekste (1500-1700, 1700-1800, 1800- 18[…]). Lengvesniam žemėlapių supratimui Mačiūnas papildė juos sutartiniais ženklais: žvaigždutėmis pažymėti geografinių ekspedicijų keliai, tyrinėjimai žemėje ir vandenyse, stačiakampiai žymi gyvenvietes, miestus ir tvirtoves, o užbrūkšniuoti plotai nurodo užgrobtas teritorijas. Sąlygiškai pastovią Rusijos šiaurės sieną šimtmečiais sudarė Arkties vandenynas, tačiau pietų sienos visuomet turėjo būti ginamos.

Labai simboliška, kad J. Mačiūno „Rusijos atlasai“ pristatomi Venecijos architektūros bienalėje, nes juos galima skaityti ne tik kaip geografijos ar istorijos metraštį, bet ir kaip tobulą architektūros eksponatą.

Paroda Venecijos sporto rūmuose „Giobatta Gianquinto“, esančiuose greta pagrindinės bienalės ekspozicijų erdvės – Arsenalo, veiks iki lapkričio pabaigos.

 

Vieta: „Palasport Giobatta Gianquinto (Palasport Arsenale)“, Calle San Biagio 2132 Castello – Venecija

 

86-russian-atlas_photo-jonas-zukauskas 86_sta9369_photoansisstarks 86_sta9381_photoansisstarks 86_sta9379_photoansisstarks

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *