Siekdami, kad Vilnius taptų patraukliu regioniniu kultūros centru, o Lietuva moderni, dinamiška ir drąsi valstybė, turime skatinti kultūrinį turizmą. Remiantis anksčiau vykdytais Baltijos regiono tyrimais, Vilnius turi unikalią galimybę tapti, kultūros regiono lyderiu. Aplink miestą 300 kilometrų spinduliu gyvena daugiau nei 15 milijonų gyventojų, Vilnių automobiliu lengvai galima pasiekti iš Minsko, Rygos, Kaliningrado. Remiantis Ispanijos Bilbao, Vokietijos Rurh, Kaarlsruhe, Helsinkio patirtimis buvo pastebėta teigiamų investicijų į kultūrinę miestų infrastruktūrą. Tokie projektai ypatingai pagerino jų socialinę, ekonominę, kultūrinę, turizmo sektoriaus sferą, miestai tapo konkurencingesni regione ir žinomesni platesnei visuomenei. Lietuvos valstybės geografinė padėtis iš tiesų ypatinga. Istorija prabyla ir apie išskirtinius kultūrinius šalies santykius su aplinkinėmis valstybėmis. Todėl, pasikvietus dviejų skirtingų ir pasaulyje gerai žinomų kultūrų atstovus: Sankt Peterburgo Ermitažą bei Niujorko Guggenheimą, buvo pasirinkta idėja sukurti unikalų daugiafunkcinį kultūros centrą, kuris taptų Vilniaus dešiniojo Neries kranto architektūriniu simboliu, kuriame būtų įsteigtas naujas medijų, vizualiųjų menų centras, Litvakų kultūros centras, nekomercinio kino salės, edukacinis centras. Dėl ekspozicijų kultūrinės ir meninės vertės vizualiųjų menų centras Vilniuje taptų ne tik Lietuvos, bet ir viso Šiaurės Rytų regiono turistų bei meno žinovų traukos objektu.
Šio projekto partneriai Ermitažo ir Gugenheimo muziejai nuolat pristatytų tiek pastovių, tiek keičiamų vertingų ekspozicijų. Vilnius buvo pasirinktas iš 140 miestų, siekusių tapti šio tarptautinio muziejų tinklo dalimi. Lemiamas kriterijus, dėl kurio buvo pasirinktas Vilnius, buvo projektuojamo centro orientacija į vizualinius menus bei visame pasaulyje žinomų Fluxus judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno bei Jono Meko darbų ir kolekcijų nuolatinį pristatymą. Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus, tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras. O tokių vardų kaip Ermitažas ir Guggenheimas atsiradimas nedelsiant išplėstų centro žinomumą tarp kitų Europos ir pasaulio šalių bei užtikrintų gausų lankomumą.
Galimybių studijos tikslai: Tam, kad būtų nustatyta, ar pakanka interesų ir išteklių paremti naujojo tarptautiniu mastu svarbaus meno muziejaus Vilniuje idėją, ar ji naudinga Vilniui, 2008-2009 metais buvo atlikta naujo muziejaus Vilniuje galimybių studija. Galimybių studijos tyrimas apėmė ekonominę, socialinę, kultūrinę, inžinierinę, architektūrinę, veiklos modelio bei turinio sukūrimo dalis.
Kas įgyvendino galimybių studiją? Pagrindinis galimybių studijos vykdytojas – Solomono R. Guggenheimo fondas (toliau SRGF) ir Valstybinis Ermitažo muziejus. Šalia savo specialistų Guggenheimas ir Ermitažas pasikvietė tarptautinę įvairių sričių ekspertų komandą, kurią sudarė:
- Trys žymūs architektai (Massimiliano Fuksas (Italija), Zaha Hadid (Londonas) ir Danielis Libeskindas(JAV) su savo komandomis, dalyvavę architektūriniame numatomo muziejaus pastato koncepcijos konkurse.
- Tarptautinių konsultacijų įmonė „Booz Allen Hamilton“ (Prancūzija), teikusi konsultacines paslaugas, susijusias su rinkos tyrimais, ekonominio poveikio analize ir finansinės veiklos modeliu.
- Tarptautinė inžinerijos, architektūros ir konsultacijų firma IDOM (Ispanija), vykdžiusi numatomos pastato teritorijos tyrimą, techninę pastato koncepcijų analizę ir teikusi siūlomų statybos kainų sąmatas.
- Meno ir ekspozicijų rengimo programų pagrindiniai konsultantai buvo kviestiniai meno profesionalai: John Hanhart iš „Smithonian“ muziejaus (JAV) ir nepriklausoma ekspertė Caitlin Jones.
- Papildomi architektūriniai vertinimai, rengiant studiją, buvo paruošti inžinerinės firmos „ARUP“ (JAV) ir „Faithful + Gould“ (JAV).
- Tarptautinis architektūrinis konkursas buvo sudėtinė Galimubių studijos dalis. Konkurso nugalėtoją išrinko tarptautinė nepriklausoma žiuri komisija, kurią sudarė Lietuvos architektų sąjungos atstovas, LR ministras pirmininkas, Vilniaus miesto meras, Solomon R. Guggenheimo fondo direktorius, Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius ir Vokietijos architektūros muziejaus direktorius.
Galimybių studijos kaina: Galimybių studijos kaina kartu su Zaha Hadid, Daniel Libeskind, Massimiliano Fuksas architektūrinėmis koncepcijomis bei modeliais ir tarptautinio konkurso parengimu Vilniuje sudarė 2.5 milijonus dolerių arba 6 552 000Lt.
Kas mokėjo už galimybių studiją? 93,41 % arba 6,120,413 Lt paramos projektui suteiktė privatūs rėmėjai („Akropolis“, „RANGA GROUP“, „LAWIN“, „Ūkio Bankas“, „Garsų pasaulis“, „Remada“, „Fegda“, „Vėtrūna“, „Panevėžio keliai“, A. ir A. Zuokai, the Bajorunas/ Sarnoff foundation, A. Soloveičikas, A. ir M. Vaupšai, G. Monkevičius, K. Musteikis, A. Ir G. Vyšniauskai. Valstybės ir Vilniaus savivaldybės parama buvo 431,587 Lt, o tai sudarė 6.59% galimybių studijos vertės.
| Kodėl valstybė skyrė lėšas daugiafunkcinio kultūros centro vystymui? |
- Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė daugiafunkcinio kultūros centro “Jono Meko vizualiųjų menų centras ir muziejus Hermitage/Guggenheim Vilnius” kūrimui Vilniuje, greta Baltojo tilto esančioje teritorijoje.
- LR Vyriausybės nutarimu Daugiafunkcinio kultūros centro projektasbuvo įtrauktas į valstybės prioritetinių projektų sąrašą.
- Vilniaus daugiafunkcinis kultūros centras buvo vienas iš svarbiausių „Vilnius – Europos kultūros sostinė, 2009“ programos potencialių investicinių projektų. Projekto idėja buvo įtraukta į 2009 metais Lietuvos pateiktą paraišką Europos Komisijai dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo.
- Lietuvos turizmo departamento pristatytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos turizmo komunikacijos ir turizmo strategijoje 2009-2013 m. sakoma :“Kultūrinio turizmo sektoriaus konkurencingumą padidintų pasaulinio lygio projekto -Guggenheim‘o muziejaus įgyvendinimas Vilniuje. Guggenheim‘o muziejus galėtų tapti Lietuvos turizmo sektoriaus pagrindine ikona, ženkliai įtakosiančią užsienio turistų srautų didėjimą ir atvykstamojo turizmo pajamas“.
- Projektas, kaip svarbus aspektas, tris kartus buvo pristatytas Vilniaus miesto tarptautinėse Urbanistikos ir miesto vystymo parodose Kanuose.
6. Vilniaus vardą minėjo didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters, Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti projektą Vilniuje rašė didieji laikraščiai „The New York Times“ , „The Los Angeles Times“, “Le Monde”,architektūros ir kultūros žurnalai „Artsjournal“, „Artobserved“,, projektas buvo įtrauktas į svarbiausius architektūros almanachus, išleistus JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Nuorodos:
http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9D07E6DA1438F933A25757C0A96E9C8B63, http://www.artsjournal.com/culturegrrl/2008/06/guggenheim_in_vilnius_maybe_ma.html http://artobserved.com/2008/06/lithuania-approves-new-zaha-hadid-designed-guggenheim-museum/ http://www.bloomberg.com/apps/news?