Jono Meko vizualiųjų menų centre
2012 metų vasario 10 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre (Gynėjų g. 14, Vilniaus Vartų komplekse) duris atveria paroda “Nereikia nerimauti. Gyvenimas tik prasideda”, kurios autoriai – du broliai iš Niujorko – Audrius Naujokaitis ir Dalius Naujo-Naujokaitis. Tapytojas ir fotografas Audrius Naujokaitis pristatys medžio raižinių grafiką, piešinius, fotografijas ir keturis filmus. Muzikantas, būgnininkas ir kompozitorius Dalius Naujo-Naujokaitis rodys savo tris filmus”. Parodoje bus rodoma maža instaliacija su muzikos instrumentais ir gaidomis iš Fluxus Ministerijos uždarymo koncertų savaitės (2011 m. spalio 25 – 26 d.). Autoriai parodą dedikuoja Jonui Mekui ir visiems draugams bei artimiesiems.
Parodos pavadinimas “Gyvenimas tik prasideda” yra siejamas su viltimi ir tikėjimu, jis nusako bendrą autorių požiūrį į praeitį, dabartį ir ateitį. Anot autorių “Jeigu esame pasiruošę atleisti, esame pasiruošę keisti arba pradėti gyvenimą kitoje, daug gražesnėje šviesoje. Paprasčiausiai, kada ateina išmintis, ateina laikas, kada gali susitaikyti su savimi ir aplinka, pradėdamas keisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Frazė “Gyvenimas tik prasideda” gali reikšti gyvenimo pradžią be rutinos ir blogųjų jėgų įtakos, be panikos ir baimės, be nuobodulio ir paklusnumo smurtui ir pažeminimui. Vienu žodžiu, tai reiškia, kad mes nepasiduodame. Mes einame į priekį. Ir žinome, kas yra draugystė ir garbė.”
Ši paroda yra apie draugus, apie draugystę, apie praeitį ir dabartį, prieštaravimus ir harmoniją. Visi galime sakyti drąsiai: “Nereikia per daug rūpintis: laikas eina ten, kur jam reikia” (poetas S. Jonauskas). “Gyvenimas tik prasideda”.
Audrius Naujokaitis savo ekspozicijoje rodys keturiasdešimt fotografijų ciklą “Jonas Mekas, Soho ir East Village, Niujorkas 1994 – 2001”, fotografijų seriją “Viliaus Orvido sodas 2011 metų vasarą”, grafikos (medžio raižinių) seriją, piešinių ir gaidų lakštą “No Worries” (“Nereikia nerimauti”) ir keturis filmus:
“Jonas Mekas. Gyvenimas tik prasideda” (2001),
“Žygis, sustabdyti karą” (“March To Stop the War”) (2007),
“Sutartinės ant stogo” (2011),
“Diriguojančios mašinos” koncertas” (2012).
Dalius Naujo – Naujokaitis pristatys tris filmus:
“Durys” (“The Door”) (2011),
“Natos “Diriguojančiai mašinai, Nr.1” (2012)
“Natos “Diriguojančiai mašinai, Nr.2” (2012).
Muzikos instrumentai yra sukurti specialiai Vilniaus “Fluxus Ministerijos” uždarymo koncertų serijai. Jų autoriai: būgnininkas Kenny Wollesen (Niujorkas, JAV), kompozitorius, multi-instrumentalistas Sean Francis Conway (San Diego, JAV) ir Dalius Naujo–Naujokaitis.
_______________________________________________________________
Parodos centre – Audriaus Naujokaičio keturiasdešimties fotografijų ciklas “Jonas Mekas, Soho ir East Village, Niujorkas 1994 – 2001”. Nuotraukose įamžintas Niujorkas, iki dangoraižių “dvynių” griuvimo tragedijos, kada pats miestas, žmonės ir visa aplinka turėjo kitą vidinį “krūvį”. Čia pamatysime liūdnus naujųjų emigrantų portretus, Soho rajono ir East Village rajonų kampus, taip pat keliolika pačio Jono Meko portretų iš dabar pradėto vadinti “Antologijos aukso amžiaus” periodo. Tai žvilgsnis atgal į tą periodą, kuris buvo prieš istorinį lūžį ir dabar trumpai vadinamas dviem skaičiais: 9/11.
- Naujokaičio filmas “Gyvenimas tik prasideda” tik sustiprina tą jausmą, kad Rugsėjo 11-oji buvo svarbus lūžis istorijos, valstybės, miesto, žmogaus gyvenimui. Taip pat ir menininkui Jonui Mekui. Tai filmas – portretas. Jame stengtasi parodyti Joną Meką, jo būdą, jo miestą, jo darbo kambarį. Svarbią vietą šiame filme užima muzika.
Glaudžiai su J. Meku yra susijusi ir kita A. Naujokaičiofotografijų serija – “Viliaus Orvido sodas 2011 metų vasarą”. 1996 metais fotografijų autorius įtikino Joną Meką apsilankyti Orvidų sodyboje. Paskui, prie ilgo stalo 491 Broadway, Soho rajono lofte, kur tada gyveno Jonas, gimė idėja išleisti knygą apie šią unikalią vietą. Buvo nemažai pykčio ant LR Kultūros ministerijos, kad visų akivaizdoje leidžiama irti vienam iš unikaliausių kultūros objektų Lietuvoje ir pasaulyje. Jonas Mekas parašė griežtą atsišaukimą dėl šios Ministerijos abuojumo ir neveiklos, visam pasauliui propagavo Orvido sodą ir kvietė jį apsaugoti. Jonas Mekas rūpinasi, kad Viliaus Orvido sodas būtų įtrauktas į tarptautinį UNESCO Pasaulio paveldo sarašą. D. Naujokaičio nuotraukose matome šiandieninę Orvidų sodybą. Fotografijose svarbiausią vietą užima žiūrėjimo į Orvido sodą taisyklė, kad į skulptūras nereikia būtinai žiūrėti kaip į atskirus kūrinius, bet reikia žiūrėti kaip į vientisą ansamblį, kuris Vakaruose vadinamas “Environmental Art” (“Aplinkos menas”).
Nuotraukos buvo eksponuotos Londone, “Serpentine” galerijoje, kur buvo pristatoma nepriklausomo kino kuratoriaus ir menininko David Ellis knyga apie Viliaus Orvido sodą (Orvidas Garden).
Daliaus Naujo-Naujokaičio filmai “Natos “Diriguojančiai mašinai” Nr. 1 ir Nr. 2 buvo daromi kaip partitūra jo muzikiniam kūriniui “Diriguojanti mašina”, kuris buvo atliktas kartu su būgnininku Kenny Wollesen, multi-instrumentalistu Sean Francis Conway, saksofonistu Jonathon Haffner ir daug jaunų muzikantų iš Lietuvos, Fluxus Ministerijoje, praeitų metų Spalio 25 – tos dieną. Muzikantams buvo pastatyti penki dideli ekranai, kuriuose jie matė Daliaus filmą ir pagal matomus vaizdus visi grojo. Filme matomi vaizdai yra labai dinamiški, užsikloja vienas ant kito, paskui vėl grįžta ir keičiasi, ir vėl viskas kartojasi ir verčiasi pagal širdies plakimo greitį..
Dalius Naujo pradėjo groti “su filmais” prieš penkiolika metų, kai jo muzikavimą įvertino Jonas Mekas ir garsus avangardinio filmo meistras Ken Jacobs. Dalius kartu su Ken Jacobs sukūrė galingą filmo-muzikos projektą “Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts” (Liumjerai/Naujokaitis/Jacobs: Nervų sistemos koncertai). Būtent toks atlikimas tada buvo naujas. Paskui jis išsisakojo į daugelį pakraipų. Garsus gitaros meistras Bill Frisell kartu su savo grupe ir būgnininku Kenny Wollesen turėjo pasaulinį turą su šio filmo-muzikos principo projektais.
Daliaus Naujo filmai “Natos “Diriguojančiai mašinai” buvo nufilmuoti su mobiliuoju Blackberry. Daliui reikėjo stambaus grūdo ir sumažinto ryškumo, kuris yra labai tipiškas avangardiniame kine, kai būdavo naudojamos Super8 kameros. Filme matosi Staten Island vaizdai, žmonės, gatvės, balandžiai…Meninė tų filmų vertė yra tame, kad vaizdai, jų grupės sukuria labai keistą “duendišką” nuotaiką. Filmo vaizdai veikia magiškai, lyg vyktų būrimo ceremonija. Vaizdai yra labai veiksmingi, bet kartu, labai lengvi, turintys žaismingumo ir humoro.
Visą parodos koncepciją jungia vienas darbas – piešinių ir gaidų lakštas ar didelis paveikslas-instaliacija pavadinimu “No Worries” (“Nereikia nerimauti”), susidedantis iš daug mažų piešinių, kurių kiekvienas buvo padarytas per keletą minučių kaip riešo lavinimas prieš “pradedant dirbti”. Tie piešiniai bus instaliuoti kartu su gaidomis, iš kurių muzikantai ir dainininkai iš JAV ir Lietuvos praeitą rudenį atliko nuostabių koncertų seriją Fluxus Ministerijos uždarymo proga. Instaliacija, tai tarsi gyvenimas balansuojantis tarp išsiblaškymo ir susikaupimo, subtilumo ir grubumo, propagandos ir jautraus susikalbėjimo priešpastatymą ir vienybę. Tai, maždaug reikštų: “be blogio nebūtų gėrio”. Tai, tarsi, pasakymas: “Viskas yra savo vietose. Nereikia nerimauti”.