2018 m. kovo 29 d. 18 val. Jono Meko Vizualiųjų menų centre, Malūnų g. 8, Vilniuje atidaroma Alekso Andriuškevičiaus kūrybos paroda „NERODYTI“.
Kaune gyvenantis ir kuriantis menininkas Aleksas Andriuškevičius (g. 1959) ‒ XX a. 9 dešimtmečio antros pusės, Sąjūdžio laikotarpio (1988-1990) ir 10-jo dešimtmečio vienas iškiliausių Lietuvos avangardistų. Dešimtmečių sandūra Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje buvo (neo)avangardinių lūžių mūsų vaizduojamuosiuose menuose, laikotarpis.
Andriuškevičius dar XX a. 9-jo dešimtmečio viduryje debiutavo kaip savitos fotorealistinės tapybos atstovas, tačiau tolimesnei kūrybos genezei įtakos turėjo pažintis su Robertu Antiniu, Česlovu Lukensku ir Gintaru Zinkevičiumi, paskatinusi pasukti į kolektyvinį akcionizmą ‒ 1990 m. įsteigta grupė „Post Ars“. Taip pat, galima sakyti, kad Andriuškevičiaus yra vienas videomeno, videoperformansų, apskritai konceptualaus meno pradininkų Lietuvoje.
Andriuškevičių visada domino garso, teksto, judesio, mintijimo ir t.t. struktūros ir tai, kaip jas priversti funkcionuoti pagal vaizduojamojo meno, netgi konkrečiai pagal (video)konceptualizmo dėsnius. Andriuškevičiui performatyviuose videokūriniuose visada ypatingai svarbus buvo kasdienybės lygmuo, laiko dimensija ‒ „piešimas“ erdvėlaikyje ir erdvėlaikiu, veiksmas, jo (pa)sklidimas laike ir erdvėje (taip pat ir videomedijoje). Taip pat paradokso semantika, arba prasmė, sukuriama žiūrovo.
Parodoje „NERODYTI“ pristatomi menininko kūriniai, jų ciklai, sukurti apytikriai 1989‒1994 m., dvidešimt su viršumi metų išgulėję dirbtuvėje, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatsiradę parodose ar bent jau nežinomi Lietuvos žiūrovui.
Šioje miniretrospektyvoje irgi jaučiasi Alekso Andriuškevičiaus genezė nuo dvimatės (paveikslo) plokštumos į trimačius objektus, nuo asambliažo į konceptualistinius eksperimentus, procesualumą ‒ čia ir dabar arba pasidaryk pats estetiką, kuri, tapdama meniniu veiksmu ar artefaktu, išsitęsia iki amžinybės.
Tiek dvimačiuose, tiek trimačiuose Andriuškevičiaus kūriniuose justi kasdienybės invazija (apskritai būdinga visam XX a. 9-10 dešimtmečių Lietuvos šiuolaikiniam menui) ‒ „Natiurmorte (dviejose plokštumose“ diskutuojama su Kazimiru Malevičiumi, dvimatėse plokštumose sugula įvairūs buities (nedvasingi) artefaktai, objets trouvés ‒ čekiai, talonai, laikraščių iškarpos, lentelės, „siuvinėtos tarkavimo lentelės“, knygos, kilimo atplaišos ir t. t. Grafikos kūriniai, atspausti iš surinktų išmestų spaustuvės klišių. Vyniojamo popieriaus rulonai, kuriuose brūkšniai reiškia laiko atkarpas tarp šių brūkšnių nubrėžimo.
Parodoje taip pat eksponuojama parodose nerodytų Alekso Andriuškevičiaus dešimt fluxus dvasioje atliktų videoperformansų (nuo 10 dešimtmečio pradžios tūnojusių VHS kasetėse ir skaitmenizuotų specialiai šiai parodai), kuriuose tikrovė, kasdienybė, meno kūrinio ir meninio veiksmo demistifikacija (ir, žiūrint iš šių dienų perspektyvos, remistifikacija, konvertavimas į tam laikui naują kalbą), ko gero, taip pat yra pagrindiniai veikėjai.
Šių „skurdžių“, minimalistinių akcijų būdingas bruožas, jog tuo metu buvo koncentruojamasi į idėjos grynumą, veiksmą tikrovėje, todėl atsisakoma nereikalingų pagražinimų, dekoratyvumo. It todėl tie menai yra tokie tikri. O antra, jau prabėgus daugiau nei dvidešimčiai metų, videoįrašuose galime įžiūrėti ir atsispaudusį aną laikmetį, mums tapusį jau istorijos, nostalgijos dalimi.
Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.
Autoriaus darbai:
„Autoriaus solo su popieriumi“, 10-jo deš. pradžia
„Keturi atsigulimai“, 10-jo deš. pradžia
„Vienas kilogramas cukraus“, 1991
„Skulptūros plovimas“, 10-jo deš. pradžia
„Piešiniai“, 10-jo deš. pradžia
„Objektyvo šiluma“ („Žemės plotas, šildomas objektyvo“, „Sienos plotas, šildomas objektyvo“, „Žmogus, šildomas objektyvo“)
„Mokomasis kino filmas“, 10-jo deš. pradžia
Dviejų dalių koncertas „Stovėjimas“, I, II dalis. 10-jo deš. pradžia
„Judėjimas vietoje“, 10-jo deš. pradžia
„Kultūrinis pasivaikščiojimas“, 10-jo deš. pradžia
„Demarkacinė linija“, 10-jo deš. pradžia
„Koncertas I“, „Koncertas II“, „Koncertas III“, 10-jo deš. pradžia
„MENASNEMENAS“, 10-jo deš. pradžia
Operatorius: Ričardas Rickevičius
„Seniai, seniai…“, 1988
„Nudrožtas“, 1989
„Priklausomybė“, 1989
„Lakuoti poligrafiniai resursai“ (nr. 5, 6, ?, 8, 9, 11), kartonas, poligrafija, lakas, 1990
„Pavasaris“, 1989
„Likučiai“, 1990
Tête–à–tête
„Vienutė“, 1991
„Neįvardinta“
„Manuskriptai“ , 1992
“Natiurmortas (dvi plokštumos“) , 1988
„Praleistas laikas“, 1994