Prieš 150 mln. metų, juros  periode, Zolnhofenas, miestelis Vokietijoje, garsėjantis smulkiagrūde klintimi, buvo archipelagas. Nuo atviros jūros rifo atskirtos lagūnos periodiškai tapdavo smulkiagrūdžio karbonatinio dumblo nusėdimo vieta. Didžiausią šio dumblo dalį sudarė kokolitoforai – smulkučiai dumbliai, formuojantys kiautelius. Lagūnose tropinis klimatas išgarindavo dalį vandens ir jis tapdavo hipersūrus. Tokia aplinka buvo mirtina bentinei (dugno) faunai ir į ją patekę organizmai greitai žūdavo ir nugrimzdavo į lagūnos dugną. Dėl nusėdusio smulkiagrūdžio dumblo, nedrumzdžiamo vėjo ir bangų,  čia išsisaugojo ypatingu detalumu pasižyminčios fosilijos, o dėl savo smulkiagrūdiškumo ši klintis ypač tiko litografijos technikai (detaliems piešiniams). Išradus litografijos techniką padidejo litografinių klinčių poreikis ir buvo atidengti nauji klinčių sluoksniai, atidengę naujus fosilijų klodus. (Ryšys tarp litografijos ir geologijos įpaminklintas vienos garsiausių fosilijų pasaulyje pavadinime – Archaeopteryx lithographica.)

Susidūrimas su sulūžusiais litografiniais akmenimis spaustuvėje, paskatino domėtis geologine klinčių kilme bei gamtos atspaudais – fosilijomis. Vėliau sekė kelionė į istorinį klinčių karjerą Zolnhofene iš kurio autorė parsivežė tiesiai nuo žemės surinktus klinčių fragmentus, nuo kurių buvo spausdinama litografijų seriją Laiko nuosėdos.

Džiūdamas litografinis tušas suformuoja raštą, kuriame vanduo palieka savo džiūvimo pėdsaką, lyg laiko diagramą. Pakartotinis to pačio akmens spaudimas, šlifavimas, piešimas, spaudimas ir vėl šlifavimas atsluoksniuoja patiriamą laiką. Prisilietimas prie nuosėdinės uolienos kelia mintis apie ilgas geologinio laiko skales, o tai skatina persvarstyti savo vietą joje.

Žvilgsnis į klinčių kilmę atvėrė pastabumą geologiniams procesams vykstantiems mūsų kasdienybėje, mieste. Lašas po lašo vandens tirpinamas betonas dūla ir susidaro technogeniniai stalagmitai bei stalaktitai. Gamtos procesai perdirba žmogaus kūrinius suformuodami hibridinius, tarp gamtos ir kultūros atsiduriančius objektus. 

Kamilė Jadevičiūtė (1992 g.) studijavo magistro ir bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos grafikos katedroje. Laiko nuosėdos yra antroji personalinė menininkės paroda bei magistrinis darbas – darbo vadovė doc. Marija Marcelionytė-Paliukė.

Birželio 8 – 25 dienomis JMVMC, Malūnų g. 8, Vilnius