XX a. 9-jo dešimtmečio pabaigoje, Lietuvoje, bendrame išsivadavimo iš Sovietų sąjungos okupacijos fone, užsiplieskė daugybė avangardinių meninių sąjudžių. Be visų kitų socio-politinių ir socio-kultūrinių faktorių, šiems avangardizmo proveržiams įtakos turėjo iš už eižėjančios geležinės uždangos prasiskverbiančios žinios apie Fluxus judėjimą Niujorke, kurio vienas lyderių buvo lietuvis Jurgis Mačiūnas (George Maciunas). Prasiskverbianti informacija buvo gana fragmentiška, dažnai grįsta labiau legendomis, nei konkrečiais faktais, tačiau būtent todėl paslaptingasis Jurgis Mačiūnas ir Fluxus su galingu kultūrinio anarchizmo, avangardizmo užtaisu, audrino jaunų Lietuvos menininkų vaizduotę ir derėjo prie pozityvaus anarchizmo, permainų troškimo nuotaikų, tiesiog tvyrojusių ore.
Beveik visi pavieniai avangardizmo proveržiai ar kolektyviniai avangardiniai judėjimai ir festivaliai, klestėję maždaug 1987-1995 m. (1990 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę), žinoma, kiekvienas savitai, buvo daugiau ar mažiau artimi fluxus dvasiai ir dažnai kai kurioms jo formoms, nepaisant to, jog adekvati ir tikslesnė informacija apie amerikietiškąjį ir europietiškąjį Fluxus judėjimus pasiekė Lietuvą kiek vėliau.
Šioje parodoje prisimename AN-88 ir AN-89 hepeningų seminarų akimirkas, Jono Meko išsakytas mintis apie Fluxus ir Jurgį Mačiūną. Taip pat prisiliesime prie Fluxus ištakų, kurios ryškiai atskleidžiamos Jono Meko filme „Zefiro Torna, arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (1992 m.).
Kviečiame užsukti į Energetijos muziejų ir patiems pamatyti.
JMVMC, 2021.