„Nežinau, ar rašau eilėraščius… Kai aš filmuoju, aš nedarau filmų. Aš tiktai filmuoju, filmuoju, filmuoju. Tas pats ir su mano rašymu. Aš rašau, rašau, rašau… Poezija čia ar proza… Ar niekas. Tas visai neateina man į galvą, tas visai nesvarbu. Aš tiktai rašau, rašau, rašau…“
Jonas Mekas
2022 m. minime Jono Meko šimtmetį. Šį laikotarpį teisėtai galime pavadinti Meko amžiumi. Jis ne tik užfiksavo svarbiausius istorinius įvykius – gyvenimą perkeltųjų asmenų stovykloje, avangardinio kino ištakas pokario Niujorke, Lietuvos laisvės kelią ir Sovietų sąjungos žlugimą, bet ir sukūrė savitą žiūros būdą. Perfrazuojant Marshallą McLuhaną, Mekas is the Message – Mekas yra žinia. Ne pranešimas, o asmeniškai išjausta subjektyvi tikrovė, savitas pasakojimo būdas. Dienoraštinis Meko kalbėjimas – eilėmis ir kino kamera – tapo unikaliu formatu, kurio stilistika veikė jo draugus filmininkus ir kitus menininkus. O koks buvo Mekas kitapus kameros? Kaip jį matė kolegos ir mokiniai?
Bičiuliai ir kiti smalsuoliai įvairiomis aplinkybėmis užfiksavo Joną Meką savo dienoraščiuose videokameros ar fotoaparato pagalba. Audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ sudaro skirtingi, bet itin asmeniški Arūno Kulikausko, Chihiro Ito, Sauliaus Paukščio video- ir fotodienoraščių fragmentai, kurių pagrindinis yra Mekas – poetas, filmininkas ir gyvenimo menininkas. Arūnas Kulikauskas užfiksavo Joną Meką 1998 m. ant jo namo Niujorke stogo, skaitantį savo tuo metu dar nepublikuotą poeziją. Niujorke gyvenantis menininkas Chihiro Ito aplankė Meką 2018 m. ir pakalbino apie kūrybą, gyvenimą bei FLUXUS. Fotomenininkas Saulius Paukštys užfiksavo susitikimą su Jonu Meku viename iš Niujorko barų 2007 m.
2017 m. Jonas Mekas dalyvavo 14-oje Documenta parodoje Kaselyje. Ten jį „pagavo“ Jono Meko vizualiųjų menų centras. Jis dokumentavo ir Meko pasirodymą Edit Film Culture festivalyje Silent Green Berlyne. Išskirtinis (ir tikriausiai paskutinis) videofilmas, kuriame matome ir girdime Joną Meką yra 2018 metų lapkričio 30 dienos kreipimasis į Vilniaus dailės akademijos studentus. Tą dieną Jonas Mekas paskelbtas VDA garbės daktaru. Tačiau atvykti į Vilnių ir priimti garbės daktaro regalijų Mekas negalėjo, todėl į susirinkusiuosius kreipėsi nuotoliniu būdu, o jo išsakytos mintys buvo skirtos VDA studentams. Šis ryškus Jono Meko žodis tapo svarbiu audiovizualinės instaliacijos akcentu.