2016 12 30- 2017 02 12. Dariaus Vaičekausko projekto „Dekonstrukcijos/Deconstructions“  paroda . JMVMC pristatė D. Vaičekausko projekto „Dekonstrukcijos/ Deconstructions“ parodą. „Dekonstrukcijų“ ciklas kaip tik paremtas atsisakymo, arba „dvigubo naikinimo“ taktika, kai Vaičekauskas renkasi įvairių lietuvių fotografų, klasikų ir neklasikų, darbus ir juos „naikina“, supjaustydamas horizontaliomis dalimis. Taip simboliškai naikinamas kolegos kūrinys arba tam tikras ikoninis (at)vaizdas (ne originalas, o skaitmeninė kopija?) ir kartu pabėgama nuo savo kaip kūrėjo išskirtinimo auros. Taigi, tokiu „naikinimo“ aktu tarsi dekonstruojama Lietuvos fotografijos istorija ir jos hierarchija. Projekto partneris – Lietuvos kultūros taryba.

2017 02 23 – 04 08. Andriaus Kviliūno personalinė paroda „Apverstas pasaulis arba naivumas, puikybė, atgaila ir nušvitimas. Teminis parodos leitmotyvas sukasi aplink (ne)tikėjimą (religiją), gyvenimą ir mirtį – sudarydami egzistencinį trikampį. Gyvenimas visada glaudžiai susijęs su mirtimi, jie vienas į kitą pereina natūraliais ar brutaliais būdais, o į šį ryšį dažnai būna įsipainiojęs (ne)tikėjimas, vienaip ar kitaip aiškinantis ar neigiantis gyvenimą, mirtį, jų (ne)sąryšingumą. Visi šie trys leitmotyvai susiję, pereinantys vienas į kitą, kartu juose įvairiai sąveikauja naivumas, puikybė, atgaila ir nušvitimas, tikrovė ir iliuzija. Tiesa, Kviliūno parodos egzistencinis trikampis apverstas ‒ jo centrine ašimi tampa videofilmas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu vieno Lenkijos miesto parke, kuriame esančiame apleistame bunkeryje maniakas žudydavo vaikus. Būtent aplink šią makabrišką teminę ašį spirale sukasi ir kiti Kviliūno filmai, kuriuose skleidžiasi gyvenimo, mirties, (ne)tikėjimo leitmotyvai. Parodos struktūra atliepia koncepciją ‒ ašinis ekspozicijos elementas yra filmas apie maniaką „Apverstas pasaulis“. Aplink jį audžiama parodos architektonika ‒ tiek instaliaciniai/objektiniai elementai, tiek kitų videofilmų pinamas bendras  naratyvas. Vieną grupę filmų sudaro tie, kuriuose sąlygiškai galima įžiūrėti gyvenimo ir/ar mirties leitmotyvus. Kitą filmų grupę sudaro Kviliūno sukurtas ciklas, skirtas krikščioniškųjų šventųjų/prakeiktųjų temai.

2017 05 04 – 06 03. Dano Aleksos autorinė paroda “43 H”. Danas Aleksa – skulptorius, objektų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, nors visi šie sandai jo kūryboje dažnai persipynę. Persipynę tiek formaliai, tiek idėjiškai. Dažnas Aleksos skulptūrinis objektas socialus arba yra „užbaigiamas“ socialinėje plotmėje, o tai implikuoja ir specifinį performatyvumą. Kita vertus, ne vienas Dano Aleksos „performansas“ yra tarsi „socialinis objektas“ ‒ situacija, kurioje keliami menininko socialinio statuso, tapatumo, institucinio konteksto klausimai. Taigi, galima sakyti, jog menininkas dažnai tyrinėja tą „atstumą“, kuris yra ar kuris susiformuoja tarp jo, kaip sociokultūrinio kūno/subjekto ir meno (veiksmo), kaip sociokultūrinio objekto. Arba priešingai. Tai, kuo (ne)užpildomas tas atstumas ir yra (ne)jungiamoji Aleksos performatyvių meninių praktikų turinys, idėja.

JMVMC centre rengiamame projekte Danas Aleksa taip pat iš dalies maskuoja po formalizmu, nors iš tiesų, gilinasi į menininko socialines (kūno) trajektorijas, padėtis ir statusą, formuodamas  miniretrospektyvą su naujų kūrinių inkliuzais. Gegužės 25 d. organizuota menininko Dano Aleksos ekskursija/performansas centro lankytojams – “Pasivaikščiojimas su menininku”.

2017 06 08 – 06 11 . ART VILNIUS’17 . JMVMC dalyvavo meno mugėje Art Vilnius 2017 ir meno mugės lankytojams pristatė  Jono Meko filmą “Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo”.

2017 06 10 – 09 17 . Jurgio Mačiūno “Rusijos atlasai” eksponuoti tarptautinėje šiuolaikinio meno parodoje “Documenta” Kaselyje, Vokietija. Kas 5 metus rengiama tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Documenta“ šiais metais vyksta Atėnuose ir Kaselyje. Joje pristatoma per 160 menininkų iš viso pasaulio. Tarp šios parodos eksponatų – ir 37 Jurgio Mačiūno darbai ir Jono Meko filmai bei fotodarbai. Kaselio Naujojoje galerijoje (vok. Neue Galerie) buvo eksponuojami „Fluxus“ judėjimo ideologo J.Mačiūno 37 darbai iš serijos „Rusijos istorijos atlasas“ (1953) ir „Expanded Title“ (1953).
Kino salėje „Bali“ buvo rodomi avangardinio kino pradininko J.Meko filmai „Reminiszenzen aus Deutschland“ (1971-1993, 2012), „Lost Lost Lost“ (1949-63, 1976) ir ‚Reminicenses of a Journey to Lithuania“ (1972). Šioje kino salėje taip pat eksponuojami 36 J.Meko foto darbai, dokumentuojantys karo pabėgėlių gyvenimą Wiebadeno, Kaselio (Mattenberg) DP stovyklose 1945-1948 metais. Parodoje „Documenta 14“ taip pat pristatomas ir žymaus škotų menininko Douglas Gordon video darbas apie J.Meką „Aš neturėjau kur eiti“ (angl. I had nowhere to go, 2016). 

2017 06 21 – 07 31. Paroda “MENOTRONINIO KŪRINIO AUROS KONTEKSTUALIZATORIUS”. Menotroninio kūrinio auros kontekstualizatorius buvo išbandytas 2015 metais ArtVilnius mugės metu. MKAK sistema maksimaliai tiksliai nustatinėjo kontekstines (meno) kūrinio ir jo turėtojo/autoriaus auras, apdorodamas daugybę įvairių faktorių. Eksperimentas truko keturias dienas ir buvo ištestuota daugiau nei tūkstantis (meno) kūrinių ir jų turėtų/aurų. Paaiškėjo, jog MKAK sistema geba išskirti meno kūrinio aurą, kūrinio turėtojo/autoriaus aurą ir netgi nustatyti „ribinių“ atvejų kontekstinės auros svyravimus ir subtilybes. Taigi, rezultatai su nedidelėmis paklaidomis patvirtino, jog MKAK gali būti naudojamas meno sistemoje, ko pasėkoje MKAK nuo 2017 metų pirmojo pusmečio paleistas masinei gamybai vienoje Mongolijos šiuolaikinių technologijų gamybos kompanijų „Irzytyk Baldabur IT 1.0 Pro“.  Tai pragmatinės ezoterikos sistema ‒ dirbtinis intelektas, galintis prasiskverbti į auros funkcionalumo dimensijas.

Šiame projekte pristatoma MKAK bandymo dokumentinė medžiaga ‒ testavimo procesas buvo filmuojamas ir (testuojamiesiems sutikus), rodoma testavimo video dokumentinė medžiaga. Joje atsispindi esminiai testavimo proceso ypatumai, techninės specifikacijos ir konceptualios prielaidos. Archyviniame projekte eksponuojamos dokumentinės projekto eigos nuotraukos, testuotų meno kūrinių šablonai, keletas tiesiog eksperimento metu sukurtų ir testuotų piešinių. Taip pat eksponuojamas sertifikato, kuris buvo išduodamas kiekvienam testuojamajam, šablonas.

2017 09 07 – 10 21. Vokietijos menininko Jay Gard  paroda “It’s the Frame Not the Painting”. Jono Meko vizualiųjų menų centre pristatoma menininko Jay Gard paroda „It’s the Frame Not the Painting“. Parodoje pristatoma nauja Jay Gard skulptūrinių objektų serija. Dėmesio centre atsiduria ne pats meno kūrinys, bet jo pagalbinė dalis – paveikslo rėmai. Parduotuvėje nupirkti paveikslo rėmai atskiria kūrinį nuo jį supančio pasaulio. J. Gard išpjauna vieną dalį, išdidina ją iki penkių metrų ilgio ir tokiu būdu sukuria naują rėmo buvimo būdą. Parodoje „It’s the Frame Not the Painting“ transformuojamas požiūris į daiktus bei meno gamybos ir sklaidos reikšmę.

2017 11 08 – 12 16. Benas Šarka “Rojus smegenų žievės peizažuose”. Parodoje pristatoma labiau „apčiuopiama“ ar netgi objektinė, nors ir nedidelė, Beno Šarkos kūrybos dalis ‒ (akcijų) fotografijos, piešiniai, objektai, videokūryba. Tai ‒ glausta retrospektyva, apimanti paskutinius 20 (ne)kūrybinės veiklos metų. Visi kūriniai yra „ištraukos“ iš Šarkos performansų, spektaklių ‒ performatyvumo apskritai dokumentai. Kai kurie eksponuojami pirmą kartą. Kai kurie „teatrališki“ kūriniai suformuoti iš pajūryje surinktų į krantą išmestų įvairių objektų. Viskas parodoje yra veikiau dvasinės visumos elementai, pabaigos ir pradžios neturintis procesas. „Rojus smegenų žievės peizažuose“ ‒ pavadinimas, padiktuotas XX a. pradžios Vilniaus Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės ligonių (anonimiškų) smegenų žievės rentgeno nuotraukų ciklo.  Šios nuotraukos stebėtinai primena peizažus. Anot Šarkos, šiose nuotraukose gali būti užfiksuoti potencialiai bet kurio ano meto Vilniaus intelektualo, menininko ir netgi paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio smegenų žievės „vidiniai peizažai“.

2017 12 02 – 12 24 . Jono Meko video dienoraščių “365 dienos” pristatymas Biržuose . Jono Meko vizualiųjų menų centras dalyvavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios  bibliotekos rengiamuose renginiuose, skirtuose Jono Meko 95-mečiui paminėti ir pristatė Jono Meko video dienoraščių parodą „365 dienos“.

2017 12 27- 02 17. Gintaras Znamerovski “Dailės kritika ir dailėtyra: teorijos, metodai, praktikos/asmenys, reiškiniai, objektai”. Esame pripratę, kad dailėtyra ir dailės kritika „egzaminuoja meno praktikas ir menininkus. Tačiau ar negali būti priešingai? Ar gali dailė egzaminuoti dailėtyrą ir dailės kritiką? Menininkas Gintaras Znamierowski meta iššūkį ir įrodo, kad gali! Parodoje gilinamasi į dvi potemes: „Teorijas, metodus ir praktikas“ ir „Asmenis, reiškinius ir objektus“. Paroda turi „Įžangos“, „Dėstymo“ ir „Išvadų“ dalis. Be to, kiekvienai jų dar būdingos „išnašos“, priminiai, antriniai ir tretiniai šaltiniai. Paroda formuojama kaip muziejinė etnografinė ekspozicija-instaliacija, kuriai būdingas kultūros antropologijos naratyvas. Į lietuvių dailėtyrą ir dailės kritiką žvelgiama kaip į lokalų „etnografinį“ reiškinį, kurį apibūdina tam tikros bendrijos materialinė, buitinė ir dvasinė kultūra. Dailėtyra ir dailės kritika čia traktuojamos kaip sparčiai nykstančios primityvios lokalios (sub)kultūros, kurias reikia nuodugniai ištirti, klasifikuoti, bent simboliškai išsaugoti ateinančioms kartoms.  Parodoje surenkami šios materialinės ir dvasinės kultūros faktai, sugrupuojami, suklasifikuojami. Taip pat gilinamasi į profesinės grupės (dailėtyrinink(i)ų ir dailės kritik(i)ų) sakytinę ir rašytinę tautosaką (t.t. profesinius tekstus), pasaulėžiūrą, gyvensenos ir mąstysenos ypatumus. Galima sakyti, jog paroda yra lyginamosios etnografinės informacijos sintezės atitikmuo, tik išreiškiamas per sudaiktintą informaciją ‒ vizualumą ir artefaktus. Znamierowski išskiria atskirą dailėtyros ir dailės kritikos etnografinį lygmenį ir tyrinėja jas apibūdinančią kultūrą, tiek dvasinę ‒ sąvokas, įsivaizdavimus, įvaizdžius, mentalitetą, tradicijas ‒ tiek ir materialinę ‒ namų apyvokos daiktus, dailėtyros padargus, darbo įrankius, būdingą aprangą ir t.t.

2017 12 11-17. JMVMC organizavo  renginius, skirtus Jono Meko 95-mečiui paminėti:

2017 12 11-12 Kauno Menininkų namuose buvo surengtas Jono Meko vėlyvosios poezijos skaitinių vakaras improvizuojant M. Vadoklio džiazo kvartetui. Taip pat buvo rodomi Jono Meko filmai filmų „Voldenas (dienoraščiai, užrašai ir eskizai)“ (1969 m.) ir „Prarasta prarasta prarasta“ (1976 m.).

2017 12 13 – 12 17 Gimtadienio sesija persikėlė į Lietuvos nacionalinę
Martyno Mažvydo biblioteką. Renginių ciklą sudarė J. Meko sukurtų ir „Prarasta
prarasta prarasta“ (1976 m.) peržiūros. Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis
skaitys paskaitą apie autobiografiškumą J. Meko kūryboje. Nacionalinės kultūros
ir meno premijos laureatas aktorius Dainius Gavenonis skaitys J. Meko eiles,
kartu improvizuos Mindaugo Vadoklio džiazo kvartetas.

Gruodžio 13 d. – dr. R.
Čičelio paskaita „Jono Meko kūrybos autobiografiškumas“

Apžvalginėje paskaitoje dr. R. Čičelis nagrinės J. Meko literatūrinę ir
kino kūrybą. Kritikas dėmesį sutelks į poeto ir „filmininko“ (taip save vadina
pats J. Mekas) kaip filotopo tapatybę ir laikyseną. Paskaitoje bus aptariamas
J. Meko – kūrybinio triksterio – vaidmuo, mediacija tarp „savo“ ir „kito“, kiti
kūrybos filosofijos klausimai. Paskaitos pabaigoje bus mėginama atsakyti į
klausimą, kodėl J. Meko gimtieji Semeniškiai yra ta universalioji vieta, kurią
jis tarytum nuolat nešasi, kad ir kur pasaulyje beatsidurtų. Lietuva vienokais
ar kitokiais pavidalais J. Meko kūryboje visada iškyla tarsi vaiski jaunystės
vizija, prarasto rojaus prototipas, persmelkta melancholijos, vizualių
reminiscencijų, „prarasto laiko“ paieškų ar „prarastos tėvynės“ ilgesio.

Gruodžio 15 d. – Jono
Meko poezijos skaitymai ir muzikinės improvizacijos

A. Meko poezija taip pat persmelkta savitos
melancholijos, tariamai paprasta, daiktiška kalba, virsta reminiscencijomis,
gimtosios žemės vidine dvasine topografija. J. Meko tekstus skaitys aktorius
Dainius Gavenonis, kartu su juo improvizuos Mindaugo Vadoklio džiazo kvartetas:
Arkadijus Gotesmanas – būgnai, Liutauras Janušaitis – klavišiniai, saksofonas,
Domas Aleksa – bosinė gitara, Mindaugas Vadoklis – trimitas