JMVMC ART VILNIUS 2017 pristato paskutinį Jono Meko filmą „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“

Birželio 8-11 dienomis Litexpo parodų rūmuose veikia šiuolaikinio meno mugė „ART VILNIUS’17“.

 

Šiais metais avangardinio kino krikštatėviui Jonui Mekui sukanka 95-eri metai. Ta proga Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato paskutinįjį Jono Meko filmą “Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo”.

Jonas Mekas filmą “Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo” sukūrė 2012 m. savo 90-ojo gimtadienio proga. Šios autobiografinės, dienoraštinės poemos naratyvas sukonstruotas iš nuo montavimo likusių ir dar niekur nepanaudotų režisieriaus juostų ištraukų.  Jono Meko filmas tarsi apibūdina visą nueitą menininko kūrybinį kelią ir atsako į klausimą, kodėl režisierius pradėjo filmuoti ir nuolatos fiksuodavo savo, artimųjų ir draugų kasdienybę: “Tik vaizdai…praeinantys…tai ne prisiminimai…viskas tikra…tik vaizdai…nieko kita…tikslas – tik sau…nieko neįvyksta šiame filme…”

Mekas yra avangardinio kino krikštatėvis, taip pat ir poetas. Kaip jis pats prisimena, per kiną jis atrado kalbą, kuri leido jam perteikti sukrečiančią II-ojo Pasaulinio karo baisumų patirtį be žodžių. Anot jo, karas padalino realybę į tūkstančius skeveldrų ir visa kas liko jo kartos žmonėms, tai kelionė “renkant sudaužytus žinių, meilės, vilties, praėjusių amžių gabaliukus”.

Vaizdų srautas, spontaniškumas, meno ir biografijos perpynimas charakteringi Meko poezijai, kuri jungia jį su daugeliu tos kartos menininkų ir ypatingai su Fluxus judėjimu, kurio iniciatorius ir kūrėjas  buvo jo artimas bičiulis lietuvis Jurgis Mačiūnas.

Filmui “Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo” būdingi fragmentiškumas ir atsitiktinumas leidžia žiūrovui perprasti kino kalbą ir būti iš karto įtrauktam į dalyko esmę. Tai vieno žmogaus gyvenimo pasakojimas, bet fragmantiškumas suardo pasakojimo darną ir nuasmenina gyvenimo epizodus  rodomus ekrane, tokiu būdu suteikdamas žiūrovui galimybę papildomoms įžvalgoms. Gabaliukai rodomi ne tik kaip scenos iš kažkieno gyvenimo, bet gyvenimo apskritai, kuris galėtų būti net jūsų pačių.

Mekas turėjo išgyventi darbo ir išvietintų žmonių stovyklas, priverstinę emigraciją, nueiti ilgą kelią  nuo nesutaikomo  nekonformisto iki savo 90-ies metų – amžiaus, kada suprato, kad jis iš tikro gyvenęs laimingą gyvenimą. Jis turėjo pamatyti savo gyvenimą išblukusioje, išskaidytoje juostoje, kad suprastų – jis jį besąlygiškai mylėjo visą šį laiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *