2019 m. sausio 23-sios rytą mus paliko Jonas Mekas – vienas garsiausių iš Lietuvos kilusių menininkų. Jam galvas nulenkė garsiausi įvairių šalių menininkai, aukščiausi mūsų šalies vadovai.
Už Lietuvos ribų garsus kaip avangardinio kino tėvas, Jonas Mekas tėvynainiams pirmiausia žinomas kaip poetas bei mąstytojas. Lig paskutinių dienų kurti nesustojęs Jonas Mekas išėjo palikęs gilų įspaudą kino istorijoje. Mekas buvo ne tik daugelio plačiai žinomų XX a. menininkų bendražygis, bet jų įkvėpėjas – meno istorijoje Jono Meko vardas įrašytas šalia Andy Warhol‘o, Jurgio Mačiūno, John‘o Lenono bei Yoko Ono.
Jonas Mekas neabejotinai buvo pasaulio pilietis, tačiau širdyje liko ištikimas savo šaknims, savo kraštui. Menininkui visuomet buvo svarbus tapatybės klausimas. Kas jis, kur jis, kam jis kaip žmogus, kaip siela, kaip lietuvis. Kur lietuvio ribos: ar lietuvis nebeegzistuoja, kai išeina iš Tėvynės?
Tai, kad jam buvo svarbus jo ryšys su Lietuva liudija ir tas faktas, kad savo kūrybinį kino palikimą Jonas Mekas patikėjo savo vardo Vizualiųjų menų centrui, kuriam 2018 m. jis suteikė visas teises disponuoti jo kūrybiniu palikimu.
Reikšdamas pagarbą šio kūrėjo atminimui, JMVMC organizuoja Meko filmų peržiūrą „Meko pasaulyje”.
Siūlome prisiminti tuos menininko filmus, kurie taikliausiai apibrėžia filmininko kūrybą, taip pat nepamiršti, kad jis filmų sukūrė gerokai daugiau.
„Kalėjimas“ (The Brig,1964),
„Prarastas, prarastas, prarastas“ (Lost, Lost, Lost, 1976 m.)
Zefiro Torna arba ištraukos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo (1992 m.)
“Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo” (2013 m.)
Kalbėdamas, kodėl žmonės verčiau renkasi Holivudo banalybę, o ne avangardinių filmų ekstazę Mekas svarstė: „Holivudo filmuose atsispindi supaprastinta realybė, banalūs jausmai ir idėjos. Tuo tarpu avangardiniuose filmuose užfiksuoti subtilūs patirčių, emocijų, idėjų, minčių ir suvokimo niuansai – jie ryškiai apšviečiami. Avangardiniuose filmuose kalbama apie tai, kas žmogų daro geresnį“. Toks ir yra mūsų tikslas – užkrėsti kuo daugiau žmonių „mekiška” meile neholivudiniam kinui, kad žmonės giliau pažvelgtų į save, atsigręžtų į tikrąsias vertybes.
Ir dar: J. Mekas tapo ištisos lietuvių kino menininkų plejados mokytoju. Audriui Stoniui, Vytautui V Landsbergiui, Algimantui Maceinai, Arturui Jevdokimovui ir kitiems kūrėjams Mekas tapo ir gyvenimo mokytoju. Jauniems vaikinams 1990 – taisiais nusišypsojo laimė stažuotis Jono Meko Kino antologijos archyve Niujorke. Festivalio metu dalis Meko mokinių: Arūnas Matelis, Audrius Stonys ir Arturas Jevdokimovas pasidalins jautriais prisiminimais apie menininką, o kino kritikė Rasa Paukštytė pristatys avangardinius filmus.
„Yra režisierių, kurie daro filmus kino juostoje, yra tokių, kurie naudojasi skaitmeninėmis technologijomis. Mekas savo filmus kūrė iš pačios trapiausios ir labiausiai neapčiuopiamos medžiagos—laiko. Gal todėl jo vaizdas, tarsi voratinklio gijos vėjyje—trūkinėja, blaškosi, dreba. Ir pats Mekas, kiek panašus į vorą—plonytis, ilgomis rankomis, ilgais pirštais. Viskas prie ko prisilietė jo kino kamera, liko pažymėta amžinybės ženklu. Laikina ir amžina susitiko, susipynė, apsikabino trūkinėjančioje prisiminimų juostoje ir sukūrė tai, kuo mums be galo brangus ir artimas Jono Meko kinas”. – sakė režisierius A. Stonys.
Meko kino mylėtojus pasitiks menininko Sauliaus Paukščio nuotraukų apie Joną Meką paroda „Dešimt žvilgsnių į JONĄ”.
PROGRAMA
Rugsėjo 17 d., antradienis, 18 val.
„Karinis kalėjimas” (The Brig (1964). Filmą pristato kino kritikė Rasa Paukštytė.
Rugsėjo 18 d., trečiadienis, 18 val.
„Prarastas, prarastas, prarastas“ (Lost, Lost, Lost, 1976 m.). Dalyvauja režisierius Arturas Jevdokimovas.
Rugsėjo 19 d., ketvirtadienis, 18 val.
“Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo” (Outtakes from the Life of a Happy Man, 2012 m.). Dalyvauja režisierius Arūnas Matelis.
Rugsėjo 20 d., penktadienis, 18 val.
Zefiro Torna arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo (Zefiro Torna, 1992 m.). Dalyvauja režisierius Audrius Stonys.