Šią parodą sugalvojau, kaip trečiąją ir baigiamąją iš trijų parodų kompozicijos. Pagal Tesėjo laivo (lėktuvo) principą sukurtų parodų serija sprendžia kūno ir atminties tęstinumo klausimą.

Pirmoje parodoje kūnai buvo apimti nepaliaujamo dužimo („Abipus jūros lygio bėganti eilutė“, galerija ARTIFEX,Vilnius). Antroje laivas-laive bandė būti išnešiotu ar išplukdytu („Spare parts for Theseus ship“, Henrichenbur, paroda laive-galerijoje OSTARA). Trečioje parodoje tos pačios dalys, suprantamos ir kaip atsarginės ir kaip duženos, yra prompt engineering (mašinai skirta žmogaus kalba) pagalba aprašytos ir padaugintos. Galima būtų sakyti, kad kūriniai lieka „už ir po“ visų trijų parodų, nes, pagal Tesėjo paradoksą, jie randasi ir pereina vienas į kitą, animuojasi ir atgydami tampa nebeįvardinamais. Tai nei lėktuvo šukės, nei dalys, nei lakūnų kūnai. Tai atmintis apie atgijimą.

Devyniasdešimt metų nuo Dariaus ir Girėno žūties aviakatastrofoje. Šis skaičius apie – vis dar apie – gyvenantį žmogų. Jokūnas tampa organiniu dokumentu – iškreiptu, iš(su)klaidintu, morfuotu, nerišliu. Jis yra – su pasidygėjimu, bet – paliečiamas ir žadina norą pasielgti kažkaip grubiai, sunaikinti. Tarsi tam, kad prikelti iš naujo. 90 – tai, kas „vis dar kažkodėl yra ir nežinia kodėl”. 100 – tai jau patogi binarinio kodo seka, diskretiškas pasikeitimas, “nunulinimas”. Galima sakyti, pagal gyvenimo trukmės mastelį – tai jau kūnas įdaiktinamas besikeičiančiuose pavidaluose. Tokios laipsniškos „morphing” transmisijos, sueitys ir gali būti pajuntamos kaip animacija ir atgijimas.

Taigi paroda – tai kvietimas ne į katastrofos padarinius, o į darinius. Joje generuoto iš bėgančių eilučių judančio vaizdo instaliacijos, kuriose stebėtojai kviečiami paliudyti ir suderinti laiką. Katastrofa neįvyko, prie jos tik priartėta, stebimi tik grubūs junginiai tarp tebekrentančių dalių ir laiko ribą pasiekusio žmogaus kūno.

_____________

Kino režisierius Arturas Bukauskas gimė Vilniuje, Lietuvoje. Po studijų Vilniaus Universiteto Fizikos fakultete įstojo į animacijos kursus Lietuvos Kino studijoje. Po to studijavo Maskvoje,  Rusijos Kinematografijos Institute (VGIK) režisūros fakultete. Kompiuterinio ir triukų kino režisūros magistras. Dirba savo studijoje, dėsto Vilniaus Dailės Akademijoje, Europos Humanitariniame Universitete, Vilniaus Technologijų ir Dizaino Kolegijoje.