Autorinė Alvydo Lukio paroda „Jetlag“*: nuovargio įtaka realybės suvokimui
Antradienio vakarą Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) atidaryta autorinė fotografo Alvydo Lukio paroda „Jetlag“. Autorius šia paroda peržengia sau įprastas fotografijos žanro ribas, tačiau lieka ištikimas kūryboje dominančioms temoms: realybės suvokimui, jos dokumentavimui ir meno prigimčiai.
„Ši paroda tęsia mano ankstesnių parodų liniją ir kalba apie psichologinį laiko suvokimą, konkrečiai – apie nuovargio efektą suvokiant realybę. Remiuosi idėja, kad žmonės linkę kurti asmenines istorijas ir biografijas iš išgyventos kasdienybės, tarsi iš dienoraščio. Tačiau iš tiesų taip nėra: tas istorijas sukuria mūsų smegenys tiesiog iš poreikio jas turėti“, – atskleidžia fotografas, Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) dėstytojas A. Lukys.
Paroda „Jetlag“ sudaryta iš dviejų videoprojekcijų. Pirmoji jų – instaliacija, kurioje naudojama video mežiaga iš kūrybinės grupės TTL (Trimakas, Treigys ir Lukys) išvykos į Niujorką 2006 m. „Toje kelionėje kamera ėjo iš rankų į rankas, filmavo daug skirtingų asmenų ir aš pats spontaniškai filmavau, kai atsirasdavo poreikis nuspausti mygtuką. Visą filmuotą medžiagą sudėjau į kompiuterinę programą, kuri kadrus sudėjo atsitiktine tvarka – aš pats nieko nemontavau. Manau, kad tokiu būdu priartėjau prie realybės dokumentacijos, kiek tik įmanoma prie jos priartėti: kasdienybės kratinių, kurie niekaip nesusijungia“, – sako menininkas.
Antroji videoprojekcija – autoriaus sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu „Jetlag“ – kalba apie kelioninį nuovargį plaukiant laivu. Pasak A. Lukio, ši videoprojekcija labiau pasiūlo vientisos istorijos galimybę, kur iš atskirų fragmentų matyti, kaip iš Nemuno deltos išplaukiama į Nidą ir atsiduriama Venecijoje – visą laiką filmuojant vandens paviršių. „Tokia kelionė vandeniu žiūrinčiajam tampa tarsi sapno metafora. Kaip ir jetlag’as, ji suteikia netikrumo jausmą: atrodo, nebesupranti, ar iš tiesų kelionė tau įvyko“, – teigia menininkas.
Pasak A. Lukio, „Jetlag“ parodos ištakos driekiasi iki 90–ųjų, kuomet menininkas pradėjo domėtis dokumentalumu ir surengė parodą, kurioje kūriniais tapo fotografuotos kūrinių dokumentacijos. Kiek vėliau, atsiradus pirmosioms telefonų kameroms, A. Lukys su „Motorola“ telefono kamera nufotografavo visą vaizdų seriją – fotoesė „Būtasis kartinis“. „Man pasirodė, kad tie vaizdai, kurie tuomet, kai tik atsirado kameros telefonuose, gavosi tikrai nekokybiški, vis tik kažką primena, sukelia vadinamąji déjà vu jausmą, kai praeities potyriai išgyvenami dabartyje“, – prisimena fotografas.
Pratęsdamas laiko ir realybės suvokimo temas, naujojoje parodoje A. Lukys eksperimentuoja su forma, kurios specifika padiktavo ir parodos erdvės pasirinkimą. „Man aktualūs ir svarbūs meno prigimties ir dokumentikos klausimai – kaip ir FLUXUS menininkams Jurgiui Mačiūnui ir Jonui Mekui. Todėl ir JMVMC atrodo labai tinkama erdvė tokiai parodai, kurioje ir pats darau sau netradicinius dalykus. Be to, pati centro erdvė man pasirodė labai tinkama: ant jos sienų videoprojekcijos atrodo tarsi persišviečiančios, lyg judančios freskos“, – sako jis.
Paroda „Jetlag“ veiks iki lapkričio 15 d. Projektas sukurtas bendradarbiaujant su Jono Meko vizualiųjų menų centru ir remiant Lietuvos Kultūros Tarybai.
*Jetlag (ang.) – nuovargis ir pašaliniai psichologiniai efektai patiriami po ilgo skrydžio, kertant laiko zonas.
––––
Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) – 2007 m. įkurta viešoji įstaiga, sauganti pasaulinio garso FLUXUS menininkų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinį palikimą. Menų centro kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų – tai yra trečia pagal dydį FLUXUS kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto valstybinės galerijos. JMVMC siekis – ne tik saugoti FLUXUS palikimą, bet ir populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną; taip pat ieškoti, atrasti ir pasauliui parodyti jaunų Lietuvos vizualistų darbus.
Daugiau informacijos:
Gintaras Sodeika
Tel.: +370 614 78470
El. p.: mekocentras@gmail.com
