FLUXUS VIDEOARCHEOLOGIJA IR RADINIAI. DRAUGAI APIE JURGĮ MAČIŪNĄ
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
2023.06.09–2023.07.09
Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas yra stulpai, ant kurių stovi demokratiško, visiems prieinamo, laisvo ir žaismingo šiuolaikinio meno pamatai. Nors pastaruoju metu visame pasaulyje surengta daugybė parodų, išleista knygų ir straipsnių, tačiau vis dar įmanoma rasti niekur nematytos archyvinės medžiagos. Ypač jei ja dalijasi menininkas ir ilgametis Jono Meko bendražygis Arūnas Kulikauskas. Jis kviečia pasinerti į Fluxus videoarcheologiją ir patiems mintyse montuoti savo istoriją. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vyksta šio videoarchyvo pasaulinė premjera kartu su Jono Meko vizualiųjų menų centro kolekcijos eksponatais.
Videoarchyvą sudaro Arūno Kulikausko filmai ir jam dovanoti Jono Meko daiktai. Kartu su archyviniais Fluxus eksponatais ir postfluxiniais artefaktais jie sudaro galingą chorą, kuriame solisto partiją atlieka vis kitas menininkas. Svarbiausia parodos dalis – videofilmai, filmuoti 2000 metais Niujorke, dokumentuojant istorijas ir atsiliepimus apie Jurgio Mačiūno asmenybę, draugus ir veiklą. Tuo metu į Niujorką iš Lietuvos buvo atvykęs rašytojas Tomas Sakalauskas, kuris rinko medžiagą savo knygai apie Jurgį Mačiūną („Žiūrėjimas į ugnį: Jurgio Mačiūno, Fluxus kūrėjo gyvenimas“, Vilnius: Baltos lankos, 2002), o susitikti ir prakalbinti svarbius meno pasaulio žmones jam padėjo Jonas Mekas ir Arūnas Kulikauskas.
Apie Jurgį pasakoja jo bendražygis ir bendramintis fluxistas Nam June Paikas ir jo žmona Shigeko Kubota, „pasaulio pakuotojas“ Christo ir jo žmona Jeanne-Claude, fluxistas Larry Milleris, draugas ir filmininkas Adolfas Mekas, galeristė Barbara Moor, advokatas Johnas Ordoveris ir, žinoma, filmininkas Jonas Mekas. Pasakojamas istorijas papildo artefaktai iš JMVMC kolekcijos, susiję su pačių autorių kūryba ir Jurgio Mačiūno veikla – eskizai ir fotografijos, ikoniški Fluxus objektai ir performansų dokumentacijos. Parodoje didelis dėmesys skiriamas performatyvumui, muzikinei raiškai ir patyriminiams artefaktams, su kuriais žiūrovai kviečiami žaisti savo vaizduotėje ir gyvai – parodų salėse. Kaip atskirti, ar kūrinį galima, ar negalima liesti? Ogi, kaip mokė žaismingi Fluxus menininkai – sekite instrukcijas!
Parodoje eksponuojami ir asmeniniai Jono Meko daiktai iš Arūno Kulikausko archyvo: viena iš J. Meko Bolex kamerų, dvi kėdės, ant kurių sėdėdamas jis sumontavo beveik visus ankstyvuosius savo filmus, videokamera, paversta fotoobjektu, Meko sūnaus Sebatijono žaislas Cookie Monster su savo istorija, kurią galima sužinoti iš A. Kulikausko arba tiesiogiai paklausus žaislo.
Kartu pristatomi Jurgio Mačiūno filmuoti portretai (film stills) iš sustabdytų Jono Meko filmo „Zefiro Torna“ ir kitų kino juostų kadrų. Fluxus kolekcijos artefaktai, paveikslai, Jono Meko daiktai ir daugiau kaip dešimties valandų videomedžiaga leidžia pasinerti į tai, ką Michelis Foucault vadino „žinojimo archeologija“. Į archyvą galima ir reikia eiti ne vieną, o daug kartų – kuo daugiau pamatysite ir išgirsite, tuo labiau išryškės Jurgio Mačiūno ir jo draugų portretai, idėjos ir meno žemėlapiai. Fluxus videoarcheologijos tyrimus Arūno Kulikausko videoarchyve ir JMVMC kolekcijoje atliko ir parodą parengė Arūnas Kulikauskas, Laima Kreivytė ir Gintaras Sodeika.
Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
Laima Kreivytė
